Kai prabyla siela žodžiais...

Iš kur sužinosi, ar turi talentą, jei nepabandei?
Iš kur sužinosi, ar tai, ką rašai, kitiems artima, įdomu, jei nedrįsti išeiti į viešumą?

Čia susirinko nemažas būrys poezijos, prozos kūrėjų ir jų kūrybos gerbėjų.

Šis renginys tarsi atvėrė vartus į kitą pasaulį – pilną pasakiškų asociacijų, jausmo, atviro, apnuoginto žodžio jėgos.
Vėliau, po renginio, žmonės stebėjosi, kad seniai nesijautė tokie įkvėpti, sušildyti žodžio pilnatvės. Kai žiūrovams buvo išdalinti tušti lapai ir pieštukai, jie patys trumpam tapo kūrėjais: „Šio vakaro metu pasijaučiau, tarsi panirčiau į atgaivos, jausmų jūrą, kuri skalavo mano sielą viltimi, ilgesiu, svajone... Ačiū!“

Popietę organizavo PŠKC metodininkė Danutė Gulbinienė, Klaipėdos m. lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Aldona Stankovičienė ir „Verdenės“ pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, šio straipsnio autorė, Jolanta Momkienė. Tai tarsi preliudija į einantį per Lietuvą „Poezijos pavasarį“. Labiausiai poezijos paukštės vilionei pasidavė „Verdenės“ pagrindinės mokyklos kuriantys mokytojai Rima Kurlavičienė, Danutė Valužienė, Raimondas Prikockis, Jolanta Momkienė. Skambėjo šviesi, pakili, užburianti savo paprastumu poezija, paskui eilės apie jūrą, moteris, gyvenimą, vėl apie meilę, tik oresnę, ramesnę, kartais skausmingą... Renginio erdvę puošė tos pačios mokyklos technologijų mokytojos Gražvydos Gricienės veltinio šalių paroda „Mano rankų poezija“.

Aldoną Stankovičienę, „Aukuro“ gimnazijos mokyklos mokytoją, publika prisimins ir kaip subtiliai vedančią šį renginį, ir kaip beskaitančią pasakas suaugusiems apie Varlytę Kleopatrą, Kurmį, Amarilį ir Katiną. Klausytojai nesunkiai atpažino žmogaus pasaulio aktualijas ir smagiai pasijuokė.

,,Varpo“ gimnazijos mokytojos Vitalijos Zykienės, sukauptas ir išgrynintas žodis šiame vakare nuskambėjo rimtai, oriai ir derėjo su kolegės Irenos Kučinskienės atliktomis lyrinėmis dainomis apie bėgantį laiką, artėjančią Tėvo dieną. Vaikų lopšelio-darželio „Pagrandukas“ muzikos mokytoja Ona Kučinskienė skaitė eilėraščius apie obelis, kurios rudenį nenokino obuolių, švelniai dzūkavo apie rudenį...
Prie kiekvieno kuriančio žmogaus sielos prisilietę klausytojai salėje tą vakarą galėjo pajusti kažką sakralaus, šviesaus ir gerbtino...

Ne taip paprasta apnuogint sielą… gal todėl ir pasiryžome ateiti ir paskaityti savo mintis, pasikviesti tuos, su kuriais dirbame.
Šis renginys parodė, kad tikrai mes, mokytojai, esame tie, kurie turime savyje daug ugnies, daug kūrybinių jėgų, kurias galime naudoti, kurdami gėrį aplink save...

„Verdenės“ pagrindinės mokyklos mokytoja Jolanta Momkienė