• Home
  • NAUJIENOS
  • Ar Lietuvoje esame pasirengę nešti lietuviškosios kultūros kuprinę?

            Lapkričio 17 d. į tarptautinę konferenciją „Creativity for Life“, organizuotą Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus ir Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro kartu su viešąja įstaiga „Klaipėdos šventės“, susirinko apie 200 Klaipėdos miesto kultūros ir švietimo srityse dirbančiųjų. Konferencija yra programos „Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė 2017“ dalis. Konferencijos tikslas – aptarti kūrybiškumo svarbą ir įtaką įvairioms bendruomenėms. Renginio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Norvegijos, Danijos, Latvijos bei Anglijos menininkų ir pedagogų patirtimi, integruojant profesionalus menininkus į vaikų ugdymo procesą.

June Mariann Breivik, „Kulturtanken“ Meno, kultūros ir švietimo departamento vadovas iš Norvegijos, pasidalino organizacijos veikla. „Kulturtanken“ yra atsakinga už mokinio kultūros krepšelį. Kartu su apskričių savivaldybėmis, mokyklomis ir visomis menų ir kultūros įstaigomis „Kulturtanken“ siekia atverti menų ir kultūros duris visiems Norvegijos vaikams. Į šią Misiją subūrus net per 1,500 menininkų, įvairios veiklos keliauja per šalies mokyklas tokiu būdu priartindamas mokinius prie meno.

Latvijos Šimtmečio biuro Švietimo ir jaunimo programos vadovė Dr. Aija Tūna supažindino su projekto „Latvijos mokyklos kuprinė“ vizija. Projekto tikslas – suteikti galimybę visiems mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunimui pažinti Latviją, jos vertybes, kultūrą ir taip stiprinti pilietinės tapatybės jausmą, teigiant „Latvija – tai AŠ“. Įgyvendinimas apims kultūros renginių ir procesų lankymą, menininkų ir kūrybinių profesijų atstovų lankymąsi mokyklose, švietimo ir kultūros specialistų bendradarbiavimo skatinimą bei vietos bendruomenės įsitraukimą. Finansinę prieigą tam garantuoja valstybė. Projekto konceptualumas grindžiamas keturiais aspektais, skatinančiais: 1) pilietiškumą ir priklausymą valstybei, tautiniam identitetui, 2) švietimo kokybę XXI-o amžiaus prasme, 3) kultūrinio sąmoningumo ir kompetencijos raišką, 4 ) socialinės nelygybės mažėjimą. Keturiose pagrindinėse turinio srityse mokiniai turės galimybę pažinti ir patirti 1) Latvijos valstybingumo vystymąsi ir išsaugojimą, 2) kultūros paveldo vertybes ir šiuolaikines išraiškas, 3) mokslo ir naujovių, ypač menų ir kūrybinių industrijų, raidą ir 4) gamtos ir kultūrinio kraštovaizdžio vertybes.

Daninjoje „Kultūros laboratoriją“ (Kulturens Laboratorium) sukūrė Stina Eskesen Keiding, Tatjana Chemi, Alborgo universiteto asoc. profesorė ir menininkė Cecilija de Jong bei keletas kitų ekspertų. Nuo 2014-ųjų vykusi projekto tikslų ir galimybių konceptualizacija realizavosi kaip devynių bendradarbiaujančių grupių, kurių kiekvienai priklausytų mokykla, menininkas ir kultūros įstaiga projektas. 2016 metų balandžio – gruodžio mėnesiais buvo vykdoma meninė veikla, ji buvo įforminama dokumentais ir analizuojama, siekiant iš kiekvienos bendradarbiaujančios grupės surinkti būtinus tyrimų duomenis. „Kūrėjų vaidmuo sprendžiant ugdymo problemas mokyklose“ – kultūros tyrimų projektas, atliktas 2017 m. Projekto tikslas – parodyti, kaip kūrybingumo ugdymas, įtraukiant kūrėjus ir panaudojant jų pedagoginį potencialą, tampa mokymo(si) prioritetu ir padeda spręsti esminius šiandienos ugdymo iššūkius bei parengti rekomendacijas dėl sisteminio kūrėjų įtraukimo į mokymą(si) ugdymo įstaigose.

Britas Rob Kesseler, profesorius iš San Martins universiteto, nustebino meno ir mikrobiologijos mokslo sankirtų galimybėmis. Kaip jis pats teigia, įžengti į „kitų“ teritorijas, pažinti jų sritį taip giliai, kad nebūtų paviršutiniška, dalytis idėjomis, išplėsti bendrumų ir skirtumų ribas – visa tai yra privilegija. Mes gyvename tokiu laiku, kai meno ir mokslo erdvės susilieja. Sintetinės biologijos sritis pilna resursų dizaineriams ir menininkams, o skaitmeninių vaizdų ir gamybos platformos tampa bendros visoms bendruomenėms – ribos tampa vis labiau pralaidžios, galimybės gausesnės. Pastaruosius aštuoniolika metų, dirbęs kartu su įvairių specializacijų mokslininkais – nuo augalų morfologų, ląstelės biologų iki bakteriologų ir genetikų, Robas Kesseleris gyvąjį pasaulį ištyrė mikroskopiniu lygiu. Šiuo atrastu stulbinančiu sudėtingų gyvybę palaikančių pavyzdžių ir struktūrų pasauliu jis dalijasi su didžiule aistra, įkvepia kitus, pristatydamas savo kuriamus meno darbus ir organizuodamas renginius. Tyrinėdami turtingas erdves, kur susipina menas, dizainas ir mokslas, „Co Cultures“ atskleidžia kai kurias susiliejančias plotmes ir pasakoja istorijas, jungiančias meną ir mokslą bei išsiliejančias R. Kesselerio darbuose. Konferencijos dalyviai dalyvavo diskusijoje, kurios metu buvo iškeltas klausimas, ar Lietuva pasirengusi menininkų ir mokyklų bendradarbiavimui, t.y. kurti lietuviškąją „kultūros kuprinę“ savo šaly. Anot Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, neturime pasirinkimo būti nekūrybinga visuomene, kitu atveju taptume visuomene, kuri eitų ten, kur liepiama.

Creativity

Back to top