• Home
  • NAUJIENOS
  • Ką darome, kad lituanistinis renginys būtų įdomus?

             Forumas „Sukame idėjų malūno sparnus: Lietuvių kalbos dienų renginių organizavimo praktika (2018)“ Klaipėdos miesto lietuvių (gimtosios) kalbos mokytojų būrelio tarybos, kuriai vadovauja Baltijos gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Vytautas Staugas, organizuojamas antrąjį kartą. 2018-04-25 dieną susirinkę forumo dalyviai turėjo galimybę susipažinti su įvairiomis idėjomis ir kūrybiškai organizuotomis Lietuvių kalbos dienų renginiuose veiklomis. Patirtimi dalinosi Simono Dacho (pranešėja lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Edita Miravičiūtė), „Versmės“ (pranešėja lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Jokšienė), Tauralaukio (pranešėja lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Diana Kiršienė) progimnazijų ir Vydūno (pranešėja lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Lilija Bručkienė), „Varpo“ (pranešėja lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dalė Bukevičienė), „Žemynos“ (pranešėja lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Aušra Litvinienė) ir „Ąžuolyno“ (pranešėjos lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Joana Jovaišienė ir Nijolė Bartašiūnienė) gimnazijų mokytojai. Mokytojai išties turi, kuo didžiuotis.

            Pranešėja Edita Miravičiūtė pristatydama pranešimą ,,Tiesiog diktantas?“ džiaugėsi savo progimnazijoje organizuotu Klaipėdos miesto mokyklų 7 klasių mokinių diktanto rašymo konkursu, kuriame dalyvavo 27 mokiniai iš 15 miesto mokyklų, ir sukurta renginyje pilietiškumo dvasia. Po konkurso dalyviams buvo parodytas progimnazijos septintokų sukurtas Vasario 16-ajai skirtas spektaklis „Istorinis posėdis“. Vaida Jokšienė pranešime ,,Lietuvos Respublikos šimtmetis ir lietuvių kalba“ taip pat dalinosi tradicinio 5–8 klasėse diktanto rašymu ir organizuotu mokykloje radijo laidų ciklu, skirtu Lietuvos Respublikos istorijos, kultūros temoms.

            Mokytoja Diana Kiršienė pranešime ,,Valstybingumo atkūrimo šimtmečio atbalsis – kelionėse ir parodoje“ aptarė per mokslo metus organizuotų edukacinių ekskursijų į Ožkabalius, Kudirkos Naumiestį, Signatarų namus patirtį, kuri sugulė progimnazijos organizuotame foto darbų ir miniatiūrų projekte „Geltona. Žalia. Raudona.“, į kurį buvo siekta įtraukti miesto mokyklas. Šių darbų parodą, eksponuojamą PŠKC, turėjo apžiūrėti ir įvertinti visi forumo dalyviai.

            Nepaliko abejingų ir Lilijos Bručkienės pristatyta Vydūno gimnazijos mokytojų patirtis, organizuojant Lietuvių kalbos dienų renginius. Pranešime ,,Vydūno metais – apie kūrybinį polėkį ir norą daryti tai, kuo tikime“ buvo pristatytos poezijos knygų interpretacijos galimybės, užklasinio skaitymo pamokų kūrybiniai darbai, geriausių mokyklos oratorių rinkimai, mokinių kultūrinės patirties segtuvai ir skaitytų knygų interpretacijos mokinių sukurtose dėžutėse.

            Pranešėja Dalė Bukevičienė pristatė pranešimą ,,Kalba – tautinės tapatybės raiška“, kuriame aptarė gimnazijoje organizuotą projektą „Geltona. Žalia. Raudona“, į kurį buvo įtraukti visų dalykų mokytojai. Pristatyta kartu su Klaipėdos universiteto kalbininkais organizuota konferencija „Gimtosios kalbos upės ir upeliai“, atvirų pamokų probleminiai aspektai.

            Intriguojančiu pavadinimu ,,Kad lituanistinis renginys būtų įdomus. Ką darome mes…“ pranešime Aušra Litvinienė apžvelgė, kaip mokyklos erdvėse buvo organizuotas orientacinio ir pažintinio tipo žaidimas „Kas autorius?“. Buvo aptarti laiškai, mokinių rašyti emigravusiems žmonėms, ir organizuotos integruoto lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų projekto „Statome pilis“ veiklos.

            Joanos Jovaišienės ir Nijolės Bartašiūnienės pranešimo „Naujai atrasta sena“ idėjos gręžiasi į netolimos praeities mokyklose gyvavusias veiklos formas: tvarkingiausių mokinių sąsiuvinių parodą, šokių, tautinių kostiumų, regionų tarmių ir kulinarinio paveldo šventės „Tu mums viena“, skirtos paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, formatą. Pranešėjos pristatė ir kitas gimnazijoje vykdytas veiklas: sukurtą poetinę kompoziciją „Sustok, akimirka“, instaliaciją „Šimtas žodžių Tėvynei“, konferenciją „Stovėkite tvirtai, kas lietuviu užgimęs“, taip pat mokinių sukurtus plakatus, lankstinukus.

            Forumo dalyviai svarstydami organizuojamų renginių prasmę ir naudą, kylančius sunkumus ir problemas teigė, kad renginiams pasirengti būtinos papildomos laiko sąnaudos.

            Apie tai Martyno Mažvydo lietuvių kalbos mokytojos dalinasi: „Renginius kruopščiai planuojame, atsižvelgdami į tai, kad nebūtų trukdoma pamokoms. Veiklą dažniausiai vykdome pertraukų metu arba po pamokų (pvz: popietė ,,Skaitome savo kūrybą‘‘, Europos kalbų diena, lietuvių kalbos gerinimo komisijos organizuota akcija ,,Kalbos marškinėliai“, akcija ,,Gražiausi lietuviški žodžiai“ arba ,,Prikelkime žodžius“ (atgaivinti primirštus arba išnykusius žodžius). Lituanistai dažniausiai kartu dirba su istorijos, dailės mokytojais, bibliotekininke. Žinoma, renginiams skiriame ir pamokas (bibliotekoje vyksta pamoka ,,Gražiausios skaitytų knygų citatos“). Praktinės tiriamosios veiklos dienomis kai kurie lituanistai vykdo lietuvių kalbos puoselėjimo programas, pvz. ,,Kalbos kultūra linksmai“, Paaugliai ir žargonas“. Organizavome diktantą 5–6 klasėse ,,Rašau be klaidų 2018“. Dalyvaujame ir kitų mokyklų siūlomuose renginiuose, akcijose. Mokytojai pasirenka jiems patinkančias veiklas, todėl rezultatas būna geras. Mokinių atsiliepimai, administracijos palaikymas nuteikia pozityviai. Lituanistų darbo krūvis ir taip maksimalus, todėl užgriuvus daugeliui darbų vienu metu būna sunku ( konkursai, projektai, darbas komisijose, mokyklos bendruomenėje). Svarbu, kad mokytojai dirbtų kaip viena komanda, tada galima džiaugtis rezultatais.“

     Vėtrungės gimnazijos lituanistai taip pat mato Lietuvių kalbos dienų renginių naudą: „Dauguma renginių, kuriuos inicijuoja patys mokytojai ar mokiniai, yra prasmingi ir naudingi bei papildo ugdymo procesą, suteikia mokiniams daugiau galimybių atrasti savo gabumus, atsiskleisti. Dažnai renginiai būna glaudžiai susiję su mokymo programa, ją papildo. Skirtingų sričių mokytojai ir jų mokiniai bendradarbiauja organizuodami renginius, į daugumą renginių įtraukiama mokyklos bendruomenė, informacija apie visus renginius yra viešinama, o norintieji visada maloniai kviečiami dalyvauti ar bent stebėti. „Vėtrungės“ gimnazijoje yra tradiciniai renginiai („Poezijos pavasaris“,  renginiai, skirti įžymioms datoms). Tokiuose renginiuose mielai dalyvauja muzikos, šokių bei dailės mokytojos. Pagrindinė problema yra tai, kad didžioji moksleivių dalis yra pasyvi, juos įtraukti į veiklą nėra lengva, dažniausiai renginiuose dalyvauja tie patys aktyviausieji moksleiviai. Tačiau, jei vis dėlto pavyksta pasyviuosius mokinius įtraukti, dažniausiai visi būna patenkinti.“

            Forumo dalyviai apibendrindami tai, kas padaryta, priėjo išvadą, kad Lietuvių kalbos dienų renginiai, inicijuoti lietuvių kalbos mokytojų Klaipėdos miesto mokyklose ir tradiciškai trunkantys vasario ir kovo mėnesiais, neretai sutelkia visą mokyklos (tiek mokytojų, tiek mokinių, tiek ir tėvelių) bendruomenę prasmingiems ugdymo programas papildantiems ir procesą nuspalvinantiems projektams. Tai galimybės laisvai skleistis įvairioms tiek mokinio, tiek mokytojo idėjoms ir kūrybiškumui – juk svarbiausia, anot vieno pranešimo autorės, neprarasti kūrybinio polėkio ir noro daryti tai, kuo tikime.

  Parengė metodininkė Jovita Norvilienė

Back to top