favicon

Tokia eilutė įstrigo atmintin po Klaipėdos miesto lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų konferencijos, lapkričio 29 d. vykusios „Varpo“ gimnazijoje. Poetų širdyse gimusius žodžius išraiškingai žvelgdami į susirinkusiuosius poetinėje kompozicijoje „Kad žodis žydėtų“ ištarė 4 jaunuoliai, paruošti mokytojos Violetos Beniulienės. Minėtoje eilutėje išgirdusi kvietimą suprasti kalbos paslaptį, patirti kalbos grožį, pajusti jos galią nebegalėjau vaizdinio apie žydinčią liepą pamesti: klausydama kalbančiųjų jaučiausi esanti vasaros pievose ir žieduose tarp bičių, dosniai besidalijančių savo išminties medumi, dūzgiančių dėl kalbos ir knygos likimo. Kokiais rūpesčiais dūgzta, kuo džiaugtasi bendraminčių sąspietyje?

Konferenciją pradėjusios Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės, VšĮ „Laikas skaityti“ vadovės, daugiau nei 10 metų skatinančios vaikus, jų tėvus, senelius skaityti, teigimu, literatūra išlieka teisingiausias kelias žmogaus ir visuomenės gerovės link. Pasak lektorės, skaitymo pokyčiai pirmiausiai prasideda nuo asmeninės iniciatyvos, nuo noro keistis. Pranešėjos teigimu, mokytojas gali tapti skaitančio žmogaus pavyzdžiu – reikia demonstruoti patį skaitymo procesą, savo elgesiu rodyti, kad esi skaitytojas. R. Elijošaitytė-Kaikarė akcentavo tai, kad reikia atsižvelgti ir į berniukų ir mergaičių skaitymo skirtumus: berniukai labiau mėgsta kolekcionuoti, tad skaityti knygų serijų knygas jiems įdomiau, be to, jiems nelabai patinka knygos apie mergaites. Berniukus reikėtų įtraukti į savanoriškus darbus bibliotekose. Lektorė pabrėžė autoriteto svarbą skaitymo procese: jei berniukams apie knygas kalbėtų jų treneris, o ne lietuvių kalbos mokytojas, efektas būtų neįtikėtinai didesnis. Pranešėja pateikė konkrečių pavyzdžių, kaip mokykloje plėtoti skaitymo kultūrą, ir pabrėžė, kad kiekvienas vaikas gali būti skaitytojas, tik mes, suaugusieji, turime jam rasti tinkamą knygą, suteikti skaitymo vietą, duoti pakankamai laiko skaitymui ir rasti būdų, kaip aptarti knygą su draugais.

Klaipėdos universiteto profesorius Albinas Drukteinis pristatė vaizdingą pranešimą apie kalbą ir kalbėjimą. Pranešėjas akcentavo, kad skaitymas gerina kalbėjimą, nes daugiau skaitydamas, daugiau kitų kalbos patiri. Kalbą lygindamas su laivu profesorius priminė svarbiausius dalykus, ko reikia kalbos sistemai ir kalbėtojui, kad kalbos laivas lygiai ir stabiliai plauktų, ką daryti, kad laivas neužplauktų ant seklumos ir nesudužtų į rifus. Reikia nedaug – kalbos jausmo ir išmanymo apie kalbos dalykus.

Konferencijoje dalyvavę mokytojai pristatė lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo aktualijas ir problemas, iškilusias įgyvendinant Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programą. Bandyta atsakyti į visuomenei svarbius klausimus, ar atnaujintos lietuvių kalbos programos gali pakelti mokinių raštingumo lygį (Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rima Zakarienė), aptartas užsieniečių vaikų mokymas lietuvių kalbos pamokose (Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Rasa Kontrimienė). Diskutuota apie tai, koks turėtų būti sėkmingas mokytojo ir mokinio kalbos kodas (Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Mindaugas Urbonas), dalintasi gerąja patirtimi pateikiant pavyzdžių apie metodų taikymą ugdymo(si) procese: mini tyrimo galimybes literatūros pamokose pristatė Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Vitalija Zykienė, aktyviųjų ugdymo metodų taikymą mokant lietuvių kalbos ir literatūros aptarė „Varpo“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Neolė Jucienė, teksto kūrimo paslaptimis dalijosi Klaipėdos Baltijos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Birutė Drukteinienė.

Mokytojams rūpėjo kalbėti apie tai, kaip skaitmeniniame amžiuje galima pagerinti mokinių raštingumą: Klaipėdos ,,Aukuro“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Rita Kairienė atskleidė, kaip ji mokinius įtraukia į kūrybos pasaulį, kaip žadina vaizduotę, pateikė paslaptingų užduočių pavyzdžių, pademonstravo, kaip galima mokytis repo ritmu. „Varpo“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Regina Minskienė bandė atsakyti į visus lituanistus kamuojantį klausimą, ką daryti, kad skaitymas taptų ne sunkiu darbu, o džiaugsmu. Mokytojos Dalė Bukevičienė ir Monika Šulcaitė-Jaunienė („Varpo“ gimnazija) kolegoms pristatė stendinius pranešimus apie bendrąsias kompetencijas lietuvių kalbos pamokose ir apie Pasaulio medžio kūrimą.

Konferenciją įsiklausydama į kalbėtojų žodžius gražiai vedė mokytoja Monika Šulcaitė-Jaunienė. Buvo jauku ir gera ūkanotą rudens dieną atsirasti žydinčioj liepoj, pilkųjų sutemų šešėliuose dalintis minčių medumi, skonėtis patirtimi, megzti ryšius, skraidyti mėgstamuose laukuose, dūgzti savo rūpesčiais…

 

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Orinta Adomavičiūtė

Back to top