Ikimokyklinio ugdymo mokytojų metodinio būrelio iniciatyva gegužės 20 d. įvyko ikimokyklinio ugdymo mokytojų diskusija „Ar tikrai nuotolinio ugdymo iššūkis įveiktas?“. Dalyvavo Klaipėdos miesto ikimokyklinio ir keli priešmokyklinio ugdymo mokytojai. Diskusiją moderavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro metodininkė Silvija Simpukienė ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Giedrė Petrošienė. Džiugu, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojai aktyviai dalyvauja nuotoliniuose renginiuose, sulaukiama didelis skaičius susidomėjusių dalyvių, ne išimtis ir ši virtuali diskusija, į kurią registravosi net 60 dalyvių.
Diskusijos dalyviai turėjo atliktį užduotį – pagalvoti ir įvardinti, su kokiu gamtos reiškiniu, gyvūnu ar augalu. Atsakymai buvo išties vaizduotę žadinantys ir netikėti, tačiau dominavo dinamiškas gamtos vaizdinys – vėjas, audra, po kurios seka lyg ir atoslūgis. Įvardintus nuotolinio ugdymo vaizdinius Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Giedrė Petrošienė sumaketavo keliuose dizainuose, tad gavosi savitas nuotolinio ugdymo portretas, kuris traukia visus peržiūrėti ir pagalvoti dar kartą apie tai, kas išgyventa.
Klaipėdos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Aušra Zarambienė pasidalijo savo patirtimi, kaip jai pavyko įveikti nuotolinio ugdymo iššūkius, kokie buvo svarbiausi ir esminiai dalykai įvaldant pasikeitusio ugdymo organizavimo formas. Taip pat minėtoji dalyvė su visais pasidalino atlikto tyrimo „Nuotolinio ugdymo iššūkiai ikimokyklinėje įstaigoje. Tėvų įsitraukimo į ugdymo įstaigos gyvenimą skatinimas“ rezultatais.
Diskusijos dalyviai pateikė pavyzdžių, kaip jiems sekėsi įveikti staiga pasikeitusio ugdymo organizavimo iššūkius. Daugelis pasisakiusiųjų pastebi, kad žymiai patogesnis ir efektyvesnis bendravimas su tėvais bei informacijos perdavimas vyksta socialinio tinklo Facebook uždarose grupėse bei naudojant Messenger programėlę. Taip pat pastebėta, kad naudojama priemonė „Mūsų darzelis“ ne tokia efektyvi bendrauti ir atgaliniam ryšiui su ugdytiniais ir jų tėveliais teikti. Svarstoma apie tai, kad galbūt pastaroji sistema turėtų būti tobulinama šiuo aspektu. Taip pat visi pasisakiusieji pripažino, kad itin sunku planuoti laiką: darbui skyrė daug daugiau laiko, o poilsiui jo trūkdavo, nes darbas nusitęsdavo iki vėlumų.
Diskusijos dalyviai aktyviai reiškė savo mintis atsakydami į klausimą: „Jei rengtumėte rekomendacijas dėl darbo ir ugdymo nuotoliniu būdu, kokie būtų pastebėjimai ir kas jose būtų būtini elementai?“. Išanalizavus visus atsakymus išryškėjo keletas, anot dalyvių, svarbiausių aspektų:
- turėtų būti bendro pobūdžio rekomendacijos, pasiūlymai apibrėžiantys visą ikimokyklinio ugdymo darbo sistemą;
- įstaigų vadovai turėtų sudaryti sąlygas mokytojams dirbti su pajėgiais kompiuteriais, kuriuose būtų įdiegtos visos reikiamos programos ir interneto ryšys;
- svarbų vaidmenį užimtų kursai seminarai: ,,IKT ĮRANKIŲ VALDYMAS IR TAIKYMAS MOKYTOJO DARBE“; „PSICHOLOGINIS ATSPARUMAS KRIZĖS METU“ ir pan.
- itin reikšmingu laiko bendradarbiavimą su kolegomis, dalinantis informacija ir gerąja patirtimi;
- svarbus ir reikšmingas laiko ir darbotvarkės vadybos išmanymas;
- itin svarbus darbuotojų palaikymas iš administracijos pusės teikiant vieningą informaciją.
Dalyviai džiaugėsi ir nuoširdžiai dėkojo Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centro darbuotojams ir vadovui už parodytą didelį dėmesį miesto mokytojams ir profesionalią pagalbą ypač pačioje pradžioje nuotolinio ugdymo, kai dažnas buvo pasimetęs ir trūko patirties bei žinių, kaip taikyti ir valdyti kompiuterinius įrankius. Juk KPŠKC suorganizavo net keletą nemokamų IT įrankių mokymų, kurie padėjo mokytojams. Visi dalyviai sutartinai pritarė minčiai, kad šiame laike tapo išmanesni ir sumanesni.
