Patyčios ir neapykantos kalba – kaip socialiniai reiškiniai – kad ir kokį turinį į juos sudėtume yra tolygūs nusikaltimui. Iš tiesų galbūt atėjo laikas aštresnėms diskusijoms įvardinant daiktus tikrais vardais.
Balandžio 9 d. įvyko virtualus Klaipėdos miesto švietimo ir kultūros centro komandos organizuotas ir moderuojamas renginys „Kaip panaudoti socialinę žiniasklaidą, siekiant mažinti neapykantą?“ sulaukė netoli šimto dalyvių iš visos Lietuvos. Tarptautinio ERASMUS+ projekto sklaidos renginys, kuriame forumo-debatų dalyviai, pritardami judėjimui, kviečiančiam visuomenę permąstyti smurto apraiškas ir komunikaciją socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, kėlė klausimą ir drauge ieškojo atsakymo į klausimą, kokiais būdais galėtume vieni kitiems padėti, kad sumažintume neapykantos kalbas ir nesutarimų kurstymą ar atskirtį visuomenėje?
Pranešimų turinys ir dalyvių pasisakymai debatuose sudėliojo vieną kryptį: galimybės mokyti sąmoningumo ir emocinio atsparumo ar empatijos atsiveria diskutuojant ir organizuojant bendras veiklas, aktualias diskusijas mokyklų erdvėse, per dalykus įgyvendinant socialines kompetencijas, atkeliaujančias su atnaujintu ugdymo turiniu, taip pat vaikus įtraukiant į neformaliojo ugdymo veiklas ir bendradarbiaujant su tėvais. Visi forumo dalyviai pritarė minčiai, kad neapykantos apraiškų mažinimas internetinėje erdvėje nėra greitas procesas. Tai esanti išdava tam tikros elgsenos ir mąstymo, kuriam pakeisti reikia laiko. Šiame procese reikia nuoseklumo ir visuminio susitarimo. Itin svarbus kritinio mąstymo ir savistabos ugdymas visame kame – kas ir koks esu siųsdamas tam tikrą žinutę kitam ir priimdamas atsiliepimus, vertindamas įvairius reiškinius žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Galiausiai atkreiptas dėmesys į suaugusiųjų vaidmenį ir elgseną: kas bebūtume – mokytojai ar tėvai – tik kontroliuodami savo veiksmus ir žodžius, būdami pagarbūs šalia esančiam, galime paakinti vaikus sekti pavyzdžiu gerbti kito unikalumą ir orumą.
Giedrė Petrošienė, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro metodininkė, projekto koordinatorė, pranešime MOKSLEIVIŲ SĄMONINGUMO IR PREVENCIJOS ĮGŪDŽIAI, SUSIJĘ SU PATYČIOMIS IR NEAPYKANTOS KURSTYMU ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE teigė mintį, kad moksleivių patyčių ir neapykantos kalbų internetinėje erdvėje analizė ir prevencija įtraukia vis daugiau neabejingų žmonių bei atveria naujas galimybes dalintis patirtimi šia aktualia tema. Būtent projektinė veikla gali jungti ir suvienyti daugybę organizacijų, įstaigų, kompanijų bendradarbiauti ir veikti kartu, o komandinis intelektinių produktų kūrimas kuria pridėtinę vertę informuojant visuomenę.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos socialinė pedagogė Vaida Martyšienė pristatė pranešimą INTELEKTINIS PRODUKTAS „NEAPYKANTĄ IR PATYČIAS TARP BENDRAAMŽIŲ KURSTANTIS JAUNIMO BENDRAVIMAS INTERNETINĖJE ERDVĖJE“, kuriuo atskleidė sąvokų Elektroninės patyčios ir Neapykantos kalba skirtumus, turinio ir konteksto požiūriu, aptarė prasmingas veiklas mokykloje, teigdama, kad bet kokios naujai kylančios iniciatyvos kviečia stabtelti ir pervertinti tai, kas jau padaryta, papildo tai, kas žinoma, ir galiausiai visus skatina veikti!
Skaitmeninės komunikacijos specialisto ir skaitmeninės agentūros SUPERYOU vadovo Mindaugo Lataičio pranešimas SOCIALINIŲ TINKLŲ SVARBA JAUNO ŽMOGAUS GYVENIME sulaukė didžiulio susidomėjimo. Pranešėjas akcentavo, kokie svarbūs yra socialiniai tinklai jaunų žmonių gyvenime ir kokį ypatingai svarbų vaidmenį jie vaidina bendraujant: atkreiptas dėmesys į tai, kad pagrindiniai socialinės erdvės iššūkiai yra patyčios, streso lygis, nepilnavertiškumas bei depresija, kaip pasekmė besaikio laiko leidimo virtualioje erdvėje. Pranešėjas teigė, kad patyčios yra visos visuomenės problema, kur tik tam tikra elgsena vertinama kaip ydinga, o ne pats skaitmeninės komunikacijos vartojimas.
PATYČIOS TARP VAIKŲ: KĄ „VAIKŲ LINIJA“ GIRDI IR DARO, KAD PATYČIŲ MAŽĖTŲ tokiu informatyviu pranešimu Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė, „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja Indrė Žutautaitė atsakė į klausimą, kokias iniciatyvas, nukreiptas prieš patyčias ir orumą žeminantį bendravimą, rengia nevyriausybinės organizacijos, išskirdama „Vaikų liniją“. Ši organizacija fiksuoja įvairias problemines vaikų bendravimo internetinėje erdvėje temas bei sritis ir reaguoja jaunimui priimtinomis formomis ir komunikacija, rengdama diskusijas su influenceriais, nuomonės formuotojais, socialiniais partneriais tarptautiniu lygiu, per įvairias veiklas ir judėjimus: kuria įvairaus turinio metodinę medžiagą, organizuoja konferencijas, mokymus vaikams, tėvams, mokyklų darbuotojams, bendradarbiauja su žiniasklaida.
Pranešime INTERNETINĖS PATYČIOS TARP MOKSLEIVIŲ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė tyrėja Milda Savčenkienė aptarė pastarųjų metų tendencijas Klaipėdos mokyklose ir mieste, duomenis ir veiksnias teisines priemones, siekiant apginti žmogišką orumą.
Pauel Smulski iš Prancūzijos forumo-debatų dalyviams pristatė pranešimą ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMO RAŠTINGUMAS: ŠALIŠKUMAS IR SOCIALINIS ATSTOVAVIMAS, kuriame akcentavo klaidingos informacijos sklaidos žiniasklaidoje pasekmes ir sąlygas neapykantos kalbai sklisti, teigdamas, kad esame patys atsakingi už savo socialinio atvaizdo kūrimą, tam būtinai ragindamas pasitelkti loginį mąstymą bei atsakomybę už informacijos parengimą bei sklaidą visuomenei. Jį papildė Ruta Pels iš Estijos, kurios pranešimas KRITINIS MĄSTYMAS KAIP PRIEMONĖ KOVOTI SU NETIKRA INFORMACIJA akcentavo kritinį mąstymą, kaip efektyvią priemonę, siekiant kovoti su netikromis naujienomis. Ji teigė: „Kritinis mąstymas yra sugebėjimas aiškiai ir racionaliai galvoti apie tai, ką daryti ar kuo tikėti. Kiekvienas iš mūsų galime pasityčioti iš kitų nesuprasdami, kad elgiamės neatsakingai. Kad to išvengtume, rekomenduotina panaudoti kalbos filtrus : prieš kalbėdami turime pagalvoti, norimą išsakyti mintį būtina papildyti patikrinta informacija atsakingai pasitelkiant vaizdus, priemonių rinkinius, ir naudoti šešis kritinio mąstymo klausimus – kas, ką, kur, kada, kodėl, kaip.“
Renginys paliko įspūdį ir sukūrė puikią bendradarbiavimo aplinką, tyrinėjant ne itin malonią socialinę problemą, primenančią atsakomybę už šalia esantį. Dėkojame socialiniams partneriams ir dalyviams už aktyvią poziciją, veikiant prieš neapykantos kalbas.
