Pradinis » Lietuvybės gyvasties link per švietimą ir teatrą: Suvalkų ir Punsko patirtys

Lietuvybės gyvasties link per švietimą ir teatrą: Suvalkų ir Punsko patirtys

Rugsėjo 12–13 d. Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas teatro mokytojų metodinis būrelis kartu su socialiniais partneriais iš Klaipėdos universiteto Filologijos katedros leidosi į ypatingą kelionę – būrys klaipėdiečių lankėsi Lenkijoje, lietuvybę ir jo kultūrą puoselėjančiuose Suvalkuose, Seinuose ir Punske.

Edukacinės išvykos-seminaro „Suvalkų lietuvių ugdymo sistema. Punsko lietuvių teatro bendruomenė“ metu susipažinta su Suvalkų lietuvių švietimo sistema, aplankytos lietuviškos mokyklos, pamatyti net trys vaikų ir moksleivių trupių bei Klojimo teatro parengti spektakliai. Taip pat lankytasi svarbiose istorinėse ir kultūrinę atmintį saugančiose vietose: stabtelėta prie poeto ir vyskupo Antano Baranausko kapo Seinuose, aplankytos bažnyčios, senosios kapinės. Čia primintos senosios lietuvių tradicijos: trijų dienų laidotuvės, kryžių deginimo apeiga spalio 31-ąją, pagarbus santykis su tautiniu kostiumu, taip pat pabrėžtas nacionalinės dramaturgijos ir lietuviškojo teatro palikimo išsaugojimas.

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro mokytoja ekspertė, režisierė Audra Lenkauskienė savo įspūdžius pavadino „neparašyta knyga“. Suskambėjusi nuostaba ir ištartas klausimas: „Dvi dienos meilės, emocijų, pokalbių, bendrystės, spektaklių. Sakykite, kaip be patetikos perteikti gilią, nesumeluotą, skaudančią meilę Lietuvai?“ – dar kartą pabrėžė aplankytos bendruomenės stiprybę. Čia tradicijos tęsiamos taip natūraliai, kad tarsi savaime randa vietą kryžių deginimas, giedojimas laidotuvėse, puoselėjama klojimo teatrų dvasia, dėvimas tautinis kostiumas, išsaugota dzūkiška šnekta. Ypatinga padėka išsakyta Jolantai Malinauskaitei-Vektorienei, Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatro režisierei, dramos studijos, jaunimo ir vaikų teatro vadovei, Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos narei, Suvalkų lietuvių pagrindinės mokyklos steigėjai, už jos misiją steigti ir išlaikyti lietuvišką darželį, mokyklą bei teatrą pasienyje. Klaipėdos universiteto dėstytoja, režisierė ir teatrologė dr. Jūratė Grigaitienė akcentavo Jolantos Malinauskaitės-Vektorienės veiklumą ir atsidavimą auginant ir puoselėjant jaunosios kartos meilę Lietuvai, lietuvybei. „Didžiulė garbė ir laimė šeimai, jei jų vaikas studijuoja Lietuvos universitete“, – pastebėjo režisierė J. Malinauskaitė-Vektorienė, kurios sūnus studijuoja Klaipėdoje. Pasak dr. J. Grigaitienės, lietuvybė šiame krašte saugoma ypatingai – su nuoširdžia meile ir pagarba.

Kelionė priminė, jog bendruomenėse puoselėjamas teatras – ne tik menas, bet ir tautos gyvastis. Patirtos emocijos, matyti spektakliai ir bendrystė su vietos kūrėjais tapo stipriu impulsu Klaipėdos pedagogams ir menininkams kurti, dalintis, saugoti.