TRUMPAI APIE MANE
Geriausiai mane pristatyti gali mano eilėraščiai ir novelės, nebent pridurčiau, kad esu tokia pusiau gėlavandenė žuvis, įkliuvusi gyvenimo tinkluose tarp Biržų, Vilniaus ir Klaipėdos.
ŽODŽIŲ MALKINĖ
Žodžių malkinė
Pavasarį ištuštėja.
Žiemos nagai
Čia landžiojo,
Kai tvarkingos žodžių rietuvės
Ramstė stogo sijas.
Kvepėjo prisiminimų,
Liūdesio, išminties sakais.
Kai čia kažkur slapstėsi
Cigarečių pakelis
Ir džiūvo
Ant medinės kėdės atlošo
Vaikystės išnara,
O prie langelio kažkas murkė
Klastingai primerkęs akis.
Tuomet klebeno skląstį
Nesibaigiantys vėjų verkšlenimai,
Kosčiojo speigas,
Grėsmingom varveklių iltim
Graužė kasnakt
Po žodį ir metė
Į nepasotinamas židinių gerkles,
Krosnių nasrus,
Prarijo tamsa ir šaltis,
Pasiglemžė virdulių dūzgimas
Žodžius- senus, nelabai besuprantamus,
Ir tuos- ne pačius meiliausius,
Ir kitus- šventesnius,
Kuriais žiema papudruodavo nosį-
Jie visi iki pavasario baigės,
Dingo jų spontaniškas čiauškesys.
Ir dabar praviros
Žodžių malkinės durys
Išduoda,
Kad viena tyla
Čia per daug.
POŽEMIŲ SKLIAUTAI
Erdvūs požemių skliautai-
Išmintingų sapnų labirintas-
Kvepia dulkėm, vorais ir nerimu.
Suplėšyti tamsos skudurai pasieniais nukarę.
Kairė ranka laiko žibintą,
Dešinė- dengias sparnu lyg skydu,
Juodos blizgančios plunksnos
Slepia nuo galvos iki kojų.
Mirksi atsargi ugnelė,
Sprunka iš kelio gyvi šešėliai,
Požemių gaivalai nuplasnoja šalin.
Tik urvo nišoje
Didelėm, apvaliom akim lyg pelėdos,
Nespėjusios niekur nuskristi,
Nustebusi spokso
Išsigandus mirtis.
