Metodinė-praktinė konferencija, sužadinusi mokytojo kūrybinę galią ugdyti

Metodinė-praktinė konferencija „Kompetencijomis grįstas ugdymas“, organizuota Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinio būrelio tarybos, lapkričio 22 d. sulaukė gausaus lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų būrio. Konferencijos dalyviams Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos šeimininkai – edukatoriai ir bibliotekos darbuotojai – svetingai atvėrė įstaigos jaukių bei inovatyvių erdvių duris, tad susitikimas praturtino ne tik turiniu. Kaip minėjo viena iš pranešėjų, VU Šiaulių akademijos profesorė Aušra Kazlauskienė, drąsu ir pagirtina Klaipėdos mokytojams dalintis patirtimi ir diskutuoti apie neseniai pradėtas įgyvendinti atnaujintas programas, orientuotas į kompetencijas. Profesorė pranešime „Kompetencijomis grįstas ugdymas pamokoje: nuo uždavinių iki į(si)vertinimo“, akcentuodama pamokos proceso ir vertinimo dermę, ragino mokytojus planuojant orientuotis ne į veiklas, o siekiamą rezultatą, pabrėždama gebėjimų svarbą, kurie išsiugdo, kai mokiniai nukreipiami tinkamai veikti: rinkti informaciją, lyginti, kelti klausimus, kurti, tyrinėti, spręsti problemas, rasti dėsningumus, generuoti idėjas, interpretuoti, kelti hipotezes, klasifikuoti, reflektuoti ir kt. Susikaupę ir maloniai nustebę dalyviai klausėsi kolegių mokytojų klaipėdiečių eksperčių Rūtos Paulikienės ir Viotetos Dumčiuvienės pranešimų apie kūrybiškumo, komunikavimo, socialinių emocinių kompetencijų įgalinimą pamokoje. Nuoširdus žvilgsnis į save ir laiškas sau arba nekrologas, parašytas jaunuolio iš 1940-tųjų metų perspektyvos, gali būti puikus kūrybiškumo pavyzdys. Pasirodo, ir nutolusį laiką, vaizduojamą klasikinėje lietuvių literatūroje, priartinti prie šių dienų gyvenimo ar jauno žmogaus pasaulėžiūros taip pat įmanoma: literatūros veikėją Mykoliuką, žvelgiantį į mus iš J. Tumo-Vaižgantos „Dėdžių ir dėdienių“, šių dienų jaunuoliai gali pamatyti anaiptol ne kaip auką, o laimingą žmogų, kupiną dėkingumo, ir suprasti, kad tik elementaraus dėkingumo stoka daro mus tais, kurie mato tik save ir savo poreikius. Apie trumpalaikius efektus ir ilgalaikius rezultatus mokantis netradicinėse erdvėse taip pat dalinosi kolegės mokytojos Laura Rojutė Maselskienė ir Lilija Bručkienė. Refleksijos metu daugelio dalyvių minčių kertelėse sukrebždėjo noras tapti to proceso dalimi. Norą veikti ir į ugdymą pažvelgti per edukacijas pastiprino ir bibliotekos edukatorės Valdemaros Butkevičienės praktinis bibliotekos erdvių pristatymas, kai netradicinė erdvė taip pat tampa XXI a. svarbių kompetencijų ugdymo įrankiu. Tad belieka įgalinti mokytojo kūrybinę galią ir veikti kartu. Dėkojame Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos bendruomenei, konferencijos organizatoriams ir ypač mokytojams, rengusiems pranešimus. Vaida Jokšienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinio būrelio pirmininkė