Jūros pakrantė virto milžiniška žaidimų aikštele
Gegužės 22 d. rytą Klaipėdos pajūris prisipildė vaikų šurmulio, juoko ir plačių šypsenų. II Melnragės paplūdimyje vyko sveikatos ir sporto šventė „Su vaikyste ant bangos“. Šis gyvybingas renginys, tradiciškai organizuojamas Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamo ikimokyklinio ugdymo neformaliojo švietimo mokytojų (fizinis ugdymas) metodinio būrelio, visad stebina dalyvių gausa ir nuotaika, sukūrus mažųjų šventę po atviru dangumi. Smėlio pakrantė virto milžiniška žaidimų aikštele, kurioje net 600 ikimokyklinio amžiaus vaikų iš 37 miesto darželių panoro pajusti judėjimo džiaugsmą. Čia netrūko nei draugiškų varžybų, nei estafečių, nei laisvo žaidimo: mažieji klaipėdiečiai sportavo, šoko, kvėpavo jūros oru ir džiaugėsi saulėta diena. Šiemet šis judumas skirtas ANBO lėktuvo ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metams paminėti. Aviacijos tema tarsi pakvietė mažuosius skrydžiui vaizduotėje: tarp bėgimo takų ir žaidimų aikštelių sklandė svajonės apie sparnus, debesis ir skrydžius, kurie kada nors taps jų pačių istorijomis. „Su vaikyste ant bangos“ – tai daugiau nei sporto šventė. Tai bendrystės, sveikatingumo ir džiaugsmo šventė, primenanti, kaip svarbu nuo pat mažumės ugdyti meilę judesiui, gamtai ir vienas kitam. O jūra, saulė ir nuoširdus vaikų juokas tądien tapo geriausiu įrodymu, kad sveikas gyvenimo būdas, augina sparnus! https://www.kpskc.lt/video/2025/Su%20vaikyste%20ant%20bangos.MP4
Mokykla keičiasi: kaip rusų (gimtosios) kalbos pamoka tampa kūrybine laboratorija
Šiuolaikinė mokykla – tai ne tik žinių perdavimo erdvė, bet ir nuolat atsinaujinanti kūrybinė laboratorija, kurioje ieškoma naujų būdų, kaip sudominti mokinį, įtraukti jį į mokymosi procesą, ugdyti kritinį mąstymą ir kalbinę saviraišką. Tuo vadovaujantis, Klaipėdoje gegužės 22 d. įvyko teorinė-praktinė konferencija „Inovatyvūs rusų (gimtosios) kalbos mokymo metodai įgyvendinant naująsias programas“, subūrusi rusų (gimtosios) kalbos mokytojus iš įvairių miesto ugdymo įstaigų. Teorinės-praktinės konferencijos dalyviai vieningai pabrėžė: naujos ugdymo programos reikalauja drąsių sprendimų. Šiandien nepakanka vadovėlio – reikia ieškoti modernių, dinamiškų, mokiniui artimų metodų, kurie kalbos pamoką paverstų gyva, prasminga ir įkvepiančia patirtimi. Būtent tokie sprendimai buvo pristatyti renginyje – nuo dirbtinio intelekto taikymo literatūros interpretacijoje iki integruotų pamokų ir vizualizacijos technikų. Įžvalgomis dalijosi pedagogai, kurių darbą drąsiai galima vadinti švietimo avangardu. Dr. Svetlana Kostiuk, Klaipėdos „Santarvės“ progimnazijos mokytoja, kvietė pažvelgti į literatūrą per skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto prizmę, keldama klausimą – kaip kūrinius supranta technologijų karta. Mokytoja Ana Pozdniakova iš „Žaliakalnio“ gimnazijos atskleidė, kaip vaizdas tampa galingu įrankiu kalbos ir literatūros pamokose, o Irina Manerova iš „Pajūrio“ progimnazijos pasidalijo metodais, kaip grožinę literatūrą paversti gyva ir mokiniui prasminga patirtimi net už pamokos ribų. Larisa Šustrova, taip pat mokytoja iš „Žaliakalnio“ gimnazijos, netikėtai ir originaliai analizavo I. A. Gončarovo romaną „Oblomovas“, įžvelgdama jame gastronominį kodą kaip raktą į kūrinio supratimą. Jelena Volkova iš „Gabijos“ progimnazijos gilinosi į teksto analizės ir interpretacijos subtilybes, skatindama mokinius ne tik suprasti, bet ir kurti. Tuo tarpu Irina Syrovatskaja, dirbanti toje pačioje gimnazijoje, akcentavo vizualizaciją kaip vieną iš veiksmingiausių aktyvaus darbo metodų pamokose. Erika Rybakova iš „Aitvaro“ gimnazijos pristatė interaktyvių užduočių kūrimo galimybes, kurios pažadina mokinių smalsumą ir kūrybingumą. Integruotos pamokos idėją pristatė Irina Gorbačiova iš uostamiesčio progimnazijos – jos vedama pamoka, skirta Europos kalbų dienai, tapo praktiniu daugiakalbystės taikymo pavyzdžiu. Tuo tarpu Jelena Feldman iš „Žaliakalnio“ gimnazijos kalbėjo apie kalbos vaidmenį projekte „Kultūriniai mainai“, kur kalba tampa tiltu tarp skirtingų kultūrų. Galiausiai, Olga Drobuš iš uostamiesčio progimnazijos supažindino su debatų pamokos modeliu, kuriame 6 klasės mokiniai diskutavo apie gyvūnų laikymą mieste – tai pavyzdys, kaip kalba gali būti naudojama pilietiškumui ir socialinei atsakomybei ugdyti. Renginį organizavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas rusų (gimtosios) kalbos mokytojų metodinis būrelis, vadovaujamas Larisos Gneuševos. Organizatorių informacija