Neformaliojo suaugusiųjų švietimo kryptys 2026-iesiems
2025 m. gruodžio 15 d. į Pedagogų švietimo ir kultūros centrą atvyko neformaliojo suaugusiųjų švietimo atstovai – žmonės, kuriems mokymasis visą gyvenimą yra kasdienė praktika. Šis susitikimas tapo atspirties tašku planuojant 2026 metų veiklas: derinamos idėjos, brėžiamos kryptys ir ieškoma sprendimų. Diskusijų centre – esminis klausimas, kaip šiandien mokosi suaugusieji ir ko iš tiesų reikia nuolat tobulėti siekiančiam žmogui. Dalyviai kalbėjo apie kintančius mokymosi poreikius, inovatyvių formų paieškas, kultūrinio ugdymo svarbą bei bendradarbiavimą, peržengiantį vienos srities ribas. Taip pat numatytos naujos partnerystės su kultūros, nevyriausybinėmis bei verslo organizacijomis, kurios atvertų dar platesnes mokymosi visą gyvenimą galimybes. Sutarta, kad veikiant kartu galima sukurti prieinamą, prasmingą ir įtraukiantį mokymąsi įvairaus amžiaus bendruomenėms. „Sutelkta partnerystė leidžia ne tik planuoti, bet ir kurti realų pokytį. 2026 metais stengsimės, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas būtų dar atviresnis, kokybiškesnis ir inovatyvesnis“, – tikėtina, kad tokios susitarimo įžvalgos taps pagrindu formuojant 2026 metų neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklos viziją Klaipėdos mieste.
Kultūrinės kompetencijos ugdymo modelio ambasadoriais nominuota 20 Klaipėdos mokytojų
Gruodžio 10 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje įvyko baigiamasis Klaipėdos kultūrinės kompetencijos ugdymo modelio kvalifikacijos tobulinimo programos baigiamasis renginys. Jis tapo simboliniu finalu beveik tris mėnesius trukusiai programai, skirtai stiprinti pradinių klasių mokytojų kultūrines bei profesines kompetencijas. Renginio metu dalyviai buvo pakviesti į meninę patirtį – pristatytas teatro „Lino lėlės“ spektaklis „Vilkas ir ožiukai“, kuris tapo kūrybiška įžanga refleksijoms apie kultūros ir ugdymo sąsajas. Vėliau vyko programos apžvalga, dalyvių patirčių refleksija bei pasiektų rezultatų aptarimas. Svarbu pastebėti, kad Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras bendradarbiaudamas su Klaipėdos valstybinės kolegijos akademinės bendruomenės mokslininkais-tyrėjais atliko pedagogų kultūrinės kompetencijos vertinimo srityje žvalgybinį tyrimą, kuris parodė, kad „tyrime dalyvavę pradinių klasių mokytojai pasižymi didele profesine branda (dauguma – ilgametę patirtį turintys, vyr. mokytojo ar metodininko kvalifikacijos pedagogai) ir vieningai pripažįsta kultūrinės kompetencijos svarbą profesinėje veikloje“. Taip pat patvirtino nuostatą, kad „kultūrinė kompetencija turi būti vertinama ne tik kaip individuali mokytojo kompetencija, bet ir kaip kontekstinė raiška, priklausanti nuo mokyklos resursų, bendruomenės palaikymo, strategijos ir profesinio tobulėjimo galimybių“ kuriant mokinio pažangą. Baigiamojo renginio metu kiekvienai programoje dalyvavusiai mokyklai įteikta Kultūrinės kompetencijos kokybės nominacija, o 20 ketvirtų klasių mokytojų – kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Programoje dalyvavo Klaipėdos „Gilijos“ pradinė mokykla, Martyno Mažvydo progimnazija, „Vyturio“ progimnazija, Litorinos mokykla ir Hermano Zudermano gimnazija. Programos metu, kuri prasidėjo rugsėjo 17 d., mokytojai aktyviai bendradarbiavo su klaipėdiečiams puikiai pažįstamų Klaipėdos miesto kultūros įstaigų (Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos, Prano Domšaičio galerijos, Laikrodžių muziejaus ir Mažosios Lietuvos muziejaus) edukatoriais. Šios partnerystės suteikė galimybę ugdymo procesą praturtinti kultūrinėmis patirtimis ir naujais metodais. Baigiamajame renginyje dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai iš Švietimo ir Kultūros skyrių bei kitų miesto kultūros įstaigų. Svečiai pabrėžė švietimo ir kultūros sektorių bendradarbiavimo svarbą kuriant šiuolaikišką patirtinį ugdymą.