TRUMPAI APIE MANE
Esu Ingrida, ikimokyklinio ugdymo mokytoja, dirbu Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Puriena“. Klaipėda – mano gimtasis miestas, jos senamiesčio grindiniai, parkeliai, Danės upė, jūra – sielai atgaiva. Kaip ir kūryba. Eiliuoti palinkėjimai, ketureiliai ir eilėraščiai vaikams, pasakos yra neatsiejami nuo mano kasdienybės. Dažnai kuriu spontaniškai ir neužfiksuoju raštu savo kūrybos, bet yra ir žodžių, kurie ant popieriaus lapo sugulė. Kai kuriais norėčiau pasidalinti.
Eilės VAIKAMS (IR NE TIK)
***
Kiaušinuką aš turiu.
Nudažyti jį skubu.
Bus margutis, bus gražus
Ir pradžiugins mus visus.
***
Rudenėlis atskubėjo.
Vasarėlę palydėjo.
123, 123 –
Štai vaikučių koks būrys.
Apkabinsiu aš draugus
Ir širdelėj gera bus.
***
Pastatysiu aš namelį
Sukonstruosiu jam langelį.
Stogą aš ant jo uždėsiu,
O prie namo žolę sėsiu.
Dešinėj sodinsiu medį,
O kairėj – gėlių takelį.
Už namelio bus smagu,
Supsimės su broliuku.
***
Buvau aš kūdikėlis –
Mažutis mažutėlis.
Dabar paaugęs jau esu –
Aš vaikas metų keturių.
***
Aš jau didelis esu
Išmanyti daug galiu.
Suskaičiuosiu skaičiukus,
Pasakysiu, kiek ko bus.
Ir nupiešiu raideles:
L-B-M ir D, ir S.
Man darželyje smagu,
Daug išmokti čia galiu.
Ir draugų man čia nestinga.
Žaisti man su jais patinka.
***
Aš ir tu. Aš ir tu.
Paskaičiuokime kartu.
1 2 3 ir 4.
Bus metukai man 5.
Štai 6 ir 7 –
Pasportuokime visi.
8 ir 9 –
Pailsėti tu gali.
O kai 10 sušunki,
Padirbėti vėl gali.
***
Visi mes esame geri.
Ir aš ir tu, ir jis ir ji.
Mes gėrį dovanosime.
Ir vienas kitam nusišypsosime.
***
SKAIČIUOTĖ
Čiuku čiuku traukinukas.
Rieda bėgiais garvežiukas.
Kai sustoja traukinukas,
Šokteli iš jo zuikiukas.
***
ZUIKIO KELIONĖ
Liuoksi zuikis takeliu.
Jis keliauja pas draugų.
Pas Kalėdų nykštukus
Jo ilga kelionė bus.
Šokinės jis pro medžius,
Per žolynus ir kupstus.
Ir pagrojęs barškučiu,
Apsisuks jis rateliu.
Šoks pirmyn, pažvelgs aukštyn.
Kur nykštukai? Nematyt…
Gal jie slepiasi tenai,
Kur aukšti aukšti kalnai?
Pažiūrėkit! Štai, matau.
Pagaliau atkeliavau!
ŠŪKIS
„Zuikučių“ grupės mes vaikai.
Linksmi ir draugiški labai.
Mes vikrūs, stiprūs ir greiti.
Visi čia esam mylimi!
***
Šalis gimtoji – Lietuva.
Trispalvė plevėsuoja čia.
Skambi gimtoji mūs kalba.
Graži, spalvinga ir gamta.
Šeima kartu, draugai šalia –
Kaip gera man gyventi čia!
***
EMOCIJOS
Šiandien labai graži diena!
Saulutė šviečia danguje.
Ir man taip gera, taip smagu,
Šiandien laimingas aš esu!
Bet kapt kapt kapt pradėjo lyti.
Ir ką gi man dabar daryti?
Aplankė liūdesys mane,
Nes skėčio neturiu. Deja.
Staiga aš pamačiau stogelį.
Ir vėl nudžiugo man širdelė.
Smagus ir linksmas vėl esu.
Lietus jau man nebebaisus.
***
Spalvų monstriuke, kurgi tu?
Kai jį pažįsti – nebaisu.
Džiaugiuos.
Liūdžiu.
Bijau.
Pykstu.
Ramybę aš taip pat jaučiu.
Dar daug pažinsime jausmų
Spalvų monstriukai – aš ir tu.
***
Nubėgau į pievelę žalią
Ir pamačiau varlytę gražią.
Laimingas aš sau ją stebėjau,
Kaip ji tupėjo, šokinėjo.
Bet pasidarė neramu.
Aš gandrą pamačiau – baisu!
Kad neprarytų jis varlytės,
Stebėtos mano gražuolytės.
Bet gandras buvo jau sotus,
Praskrido jis pro mus ramus.
***
Supykau aš ant šuniuko,
Kai sudraskė man batuką.
Liūdna buvo ir graudu.
Kitų batų neturiu.
Bet juk myliu aš šuniuką.
Šį išdykusį mažiuką.
Ir vėl laiminga aš esu –
Dabar jau batukus slepiu.
***
KALĖDOS
Paklausyki, ar girdi?
Atkeliauja iš toli
Pas mažus ir didelius
Gražios šventės į namus.
Paklausyki, ar girdi?
Jau Kalėdos netoli.
Čia bus linksma ir smagu
Apsupty brangių žmonių!
Jau eglutė papuošta.
Džiaugiasi visa šeima.
Laukiam švenčių nuostabių!
Taip pat laukiam dovanų.
Buvome labai geri
Ir maži, ir dideli.
***
ATSISVEIKINANT SU EGLUTE
Kartą eglutė liūdėjo –
Kalėdos taip greitai praėjo.
Ji verkė spygliukais mažais,
Kad reiks nusipuošti ir jai.
Staiga pasigirdo balselis.
Ir tarė jis tyliai medeliui:
Ko tu verki, žaliaskare?
Kas drasko tavo žalią širdelę?
Apsižvalgė liūdnoji eglutė
Ir pamatė žvirbliuką kamputy.
Ji tarė liūdnu balseliu –
Man gaila savų puošmenų.
Žvirbliukas linksmai sučirškėjo,
Tik neliūdėki dėl nieko –
Vaikučiai nurinks žaisliukus
Ir saugiai juos saugos metus,
O žiemai atėjus kitai,
Papuošta vėl būsi gražiai.
Eglutė nustojo raudoti,
Net be žaisliukų vėl ėmė svajoti.
Dabar ji žinojo tikrai,
Kitais metais ją puoš vėl vaikai.
***
MAMAI
Esu pati seniai mama.
Žinau, ką reiškia būti ja.
Vaikams kiek metų nesvarbu.
Jais jie ir liks, kol gyvenu.
Turiu ir aš nuostabią mamą –
Nuoširdžią, mylinčią ir gerą.
Ji nestokoja mums jėgų,
O kartais būna taip sunku…
Kai liūdna ar širdy negera,
Ir vėl džiaugiuos –turiu aš mamą!
Paguos, užjaus, supras, patars,
Nors kartais gal ir nepritars.
Su ja man gera pramogauti,
Kalbėt, keliauti ir juokauti.
Mama lyg draugė man yra,
Kai reikia – ji visad šalia.
Labai dėkinga jai esu.
Besąlygiškai ją myliu.
Manim ji pasikliauti gali.
Visad mylėsiu Tave, MAMA.