Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ – unikalus renginys Lietuvoje ir Europoje

Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ – vienintelis tokio pobūdžio tęstinis renginys Lietuvoje ir Europoje, skirtas pristatyti UNESCO saugomus nematerialaus kultūros paveldo žodinės ir muzikinės kultūros, unikalaus liaudies meno pavyzdžius. Dalyvauti festivalyje kviečiami atstovai tų vertybių, kurios yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija reglamentuotus sąrašus, nacionalinius kultūros paveldo vertybių sąvadus. Jau nuo 2019 m. festivalis turi UNESCO patronažą. Festivalis vyks birželio 27-30 d., Klaipėdos senamiestyje, Danės skvere. Per keturias festivalio dienas bus pristatyta per 30 UNESCO saugomų ir į Lietuvos bei Latvijos nacionalinius sąvadus įtrauktų nematerialaus kultūros paveldo vertybių. Sulauksime apie 400 festivalio dalyvių iš 10 pasaulio šalių. Festivalyje bus galima susipažinti su šiomis UNESCO sąraše esančiomis kitų šalių tradicijomis: Festivalio metu bus pristatytos visos lietuviškos UNESCO tradicijos: sutartinės, dainų šventės tradicija, kryždirbystė, ypatingą dėmesį skirsime pernai į sąvadą įtrauktai šiaudinių sodų tradicijai – festivalio metu veiks paroda, sodų rišimo dirbtuvės, festivalio teritoriją, papuoš „Šviečiančių sodų“ instaliacija. Tarptautiniame nematerialaus kultūros paveldo festivalyje „Lauksnos“ bus pristatytos penkios Latvijos muzikavimo tradicijos, naujausios į Lietuvos nacionalinį sąvadą įtrauktos nematerialaus kultūros paveldo vertybės: Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime, Šyvio šokdinimo tradicija Gražiniuose, skiedrinės stogdengystės amatas, gintaro gaudymo tradicija Lietuvos pajūryje, pintinių juostų tradicija, akmentašytės tradiciją Kelmėje ir kt. Taip pat nacionaliniu mastu įvertintą Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūrinį paveldą: Delmonus, lietuvininkų dainavimo tradiciją, Mažosios Lietuvos instrumentinį muzikavimą, vėtrungių tradiciją, kafijos gėrimo kultūrą, lietuvininkų (šišioniškių) tarmę. Ypatingai didžiuojamės galėdami pirmą kartą pristatyti Mažosios Lietuvos ir lietuvių liaudies instrumentų meistro Antano Butkaus kolekcijos ekspoziciją, kuri bus prieinama visas festivalio dienas Klaipėdos etnokultūros centre. Birželio 27 – 30 d. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia dalyvauti ir patirti šį unikalų kultūros paveldo festivalį „Lauksnos“, kurio metu įvyks per 40 įvairių tradicijų pristatymo renginių – koncertų, parodų, dirbtuvių, degustacijų, amatų demonstracijų. Kontaktinė informacijaFestivalio organizatorius – Klaipėdos etnokultūros centrasEl. paštas: vilte.motuzaite@etnocentras.ltTel.: +370 60500989
Sekminės Klaipėdoje „Giesmėm išgiedosiu, per svietą paleisiu…“

Klaipėdos etnokultūros centras kartu su Kristaus Karaliaus parapija kviečia švęsti Sekminių šventę gegužės 19 d. 13.00 val. po sumos šv. Mišių, Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios šventoriuje (Bokštų g. 10). Svečiai – Anykščių kultūros centro folkloro ansamblis „Valaukis“ (vad. Regina Stumburienė) pristatys programą „Giesmėm išgiedosiu, per svietą paleisiu…“ Nepažintas vyskupas Antanas Baranauskas. Ansamblis „Valaukis“ yra išskirtinis ir vienintelis Lietuvoje giedantis Antano Baranausko pasaulietiškas giesmes, kurios Anykščiuose giedamos bene pusantro šimto metų.Renginį ves ir vyskupą Antaną Baranauską pristatys kun. prof. dr. Saulius Stumbra. Programa, kurios pavadinimu pasirinkti poeto žodžiai „Giesmėm išgiedosiu, per svietą paleisiu…“, trumpai apžvelgia Antano Baranausko – vyskupo, poeto, autoritetingo kalbininko, matematiko, folkloristo, tyrinėtojo svietiškų giesmių istoriją. Turėsime progos išgirsti ištraukas iš giedamo „Anykščių šilelio“, kunigo Klemenso Kairio geražodį Antanui Baranauskui vardinių proga „Dienela brėkšta“, kur muziką sukomponavo pats Antanas Baranauskas, ar atvirkščiai – „Dainu dainelę“ (Giedu giesmelę), kur tekstas Antano Baranausko, o muzika – kunigo Klemenso Kairio. „Sudiev, Lietuva“, kurią kaip emigrantų ir tremtinių giesmę Amerikon ar Sibiran žmonės važiuodami giedojo. Folkloro ansamblis „Valaukis“ laukia Sekminių Klaipėdoje, kuomet galės pristatyti programą ir suteikti progą išgirsti ir pajausti Baranauskišką dvasią. Renginys vyks Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios šventoriuje (Bokštų g. 10).
Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į renginį „20 metų drauge su Europa“, skirtą Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą ir NATO dvidešimtmečiui.

Gegužės 1 d., Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į renginį „20 metų drauge su Europa“, skirtą Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą ir NATO dvidešimtmečiui.Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą dieną, GEGUŽĖS 1-ĄJĄ, Klaipėdos etnokultūros centras kviečia atverti tradicijų ir mokslo kiemus! Kviesime išgyventi tradicijų ir mokslo bendrystę, paveldo ir pažangos susiliejimą. Vieta renginiui pasirinkta simboliškai, nes dar 2006 -2007 m. Europos sąjungos programos INTERREG III A lėšomis įgyvendinat projektą „Tradiciniai amatai ir menai, skatinant verslininkystę ir turizmą Baltijos jūros Kuršių marių pakrantėje“ Meno kiemas buvo atnaujintas: restauruotas pastatas, kuriame įsikūrė Klaipėdos etnokultūros centras, įrengtos amatų dirbtuvės, supažindinančios miestiečius ir miesto svečius su turtingu Klaipėdos krašto nematerialiuoju kultūros paveldu. RENGINIO PROGRAMA 16 val. Atverk tradicijų ir mokslo kiemą! 17 val. Grupės SKYLĖ koncertas, po jo – tradicinių šokių vakaras su Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliais.SKYLĖ – kūrybinis sambūris, susikūręs Vilniuje 1991-aisias Lietuvos istorinio lūžio metu byrant Sovietų Sąjungai. Dar ištakose suformuluoti pagrindiniai principai – alternatyvios muzikinės ir poetinės minties, paremtos filosofija, mitologija ir istorija, sklaida – nepakito iki šių dienų. Grupės kūrybiniame bagaže jau daugiau nei dvidešimt albumų.Grupės stilistiką apibrėžti sunku – nuo susikūrimo, iš pradžių be charizmatiškosios Aistės Smilgevičiūtės, komanda kryptingai kūrė savitą poetinį – muzikinį eliksyrą. Pagrindas iš roko muzikos apaugo ir įsiurbė neofolko, bard, punk, artroko gijas ir kitus elementus. Su pagrindinės vokalistės Aistės atėjimu 1997-aisiais šis sambūris tapo sąjunga, plačiąjai auditorijai žinomas kaip Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ.
Enciklopedinio žinyno „Lietuvos tautinių instrumentų puoselėtojai“ pristatymas

Balandžio 3 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) kviečiame į pirmojo Lietuvoje enciklopedinio žinyno „Lietuvos tautinių instrumentų puoselėtojai“ pristatymą. Lietuviški tautiniai instrumentai yra tarsi mūsų tautos autentiškumo ir išskirtinumo simbolis. Šie instrumentai susiję su tautos savastimi – tai mūsų liaudies autentiškumą ir savitumą atspindintis reiškinys. Svarbiausias instrumentų gyvavimo ir raidos veiksnys – jų naudotojas. Tik žmogus gali pagaminti instrumentą ir jį prakalbinti. Lietuviškų tautinių instrumentų raidai reikšmingi didesni ar mažesni kiekvieno muzikanto, instrumentų meistro, tyrinėtojo nuveikti darbai. „Lietuvos tautinių instrumentų puoselėtojai“ yra pirmasis leidinys, kuriame pateikiama informacija apie asmenybes muzikuojančias lietuviškais tautiniais instrumentais Lietuvoje bei užsienyje, vadovaujančias kolektyvams ar meistraujančias instrumentus. Džiugu, kad pirmojo enciklopedinio žinyno sudarytojai yra klaipediečiai doc. dr. Algytė Merkelienė, prof. dr. Lina Petrošienė, Klaipėdos krašto tautinių instrumentų puoselėtojai: prof. Vytautas Tetenskas, doc. Vytautas Alenskas, Jurgita Petkutė-Marcinkienė, Angelė Alšauskienė, Vilija Jaselskienė, Gintaras Jonaitis, tradicinių kanklių ir birbynių ansambliai. Enciklopedinio žinyno leidėjas Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Atvelykio šventė Klaipėdoje

Klaipėdos etnokultūros centras balandžio 7 d. 13.00 val. kviečia į Atvelykio šventę (vaikų Velykėles), vyksiančią Klaipėdos senamiestyje: Meno kieme (Daržų g. 10), Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kieme (Bažnyčių g. 4) ir Klaipėdos lėlių teatro kiemelyje (Vežėjų g. 4). Velykų laikotarpis baigiasi Atvelykio švente, prabėgus savaitei po šv. Velykų. Šventė vyks trijuose, vienas šalia kito esančiuose, kiemuose, dėl to bus galimybė pereiti per juos visus ir smagiai papramogauti! Susipažinsime su paukščiais iš arčiau – Atvelykyje dalyvaus ornitologas Julius Morkūnas.Kviesime žaisti tradicinius žaidimus, išbandyti virvės tvirtumą ir kojų stiprumą – eiti su kojūkais, o taip pat išbandyti ir garsius ritmo žaidimus. Pasigaminsime savo pavasarišką pučiamąjį instrumentą – skudutį, birbynę, sužinosime, kaip plunksna gali tapti puikiu instrumentu! Susipažinsime su inkilų meistru, kuris papasakos iš ko jie yra gaminami, kaip naudojami. Edukacijos metu pabandysime pasigaminti ir pasidekoruoti savo inkilą paukščiams. Atvelykio šventė neįsivaizduojama be kiaušinių, tad turėsite puikią progą kiaušinius nusimarginti vašku, o mažiausieji dalyviai galės spalvinti medinius kiaušinius. Nepamirškite išsaugoti margučių po šv. Velykų ir juos atsineškite į margučių ridenimo varžytuves! Taip pat kviesime susukti paukštuką iš šieno bei pasisiųti lėlytę ant piršo. Švyturių metus pažymėsime dirbtuvėse – spalvinsime ir kursime savo unikalų švyturį, dekoruosime bures ir bandysime paplukdyti laivelį. Matyt, nereikia sakyti, kad tokioje šventėje būtinai supsimės, šoksime ir dainuosime, o pavasariška nuotaika dalinsis vaikų folkloro kolektyvai. Taigi, laukia daug linksmybių, skirtų visai šeimai. Iki susitikimo Atvelykio šventėje! Šventės rengėjas Klaipėdos etnokultūros centras
Lietuvių kalbos dienos Imanuelio Kanto bibliotekoje

Nuo 2024 m. vasario 16 d. iki kovo 11 d. visoje Lietuvoje vyks įvairūs renginiai skirti paminėti Lietuvių kalbos dienas. Tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Prie šios progos prisidės ir renginių ciklą dovanos Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka. Joje bus organizuojamos įvairios edukacijos, protų mūšiai, konkursai ir paskaitos vaikams ir suaugusiems. Biblioteka yra paruošusi net devynis skirtingus renginius. Daug edukacinių veiklų skirta mažiesiems, siekiant stiprinti vaikučių ryšį su lietuvių kalba, tautosaka, kūrybiškai pažinti lietuvišką abėcėlę. Vyresniems moksleiviams, kaip ir kasmet, bus organizuojamas protų mūšis „Būti yra daryti (I. Kantas)“. Lietuvių kalbos istorija, kalbos norminimas, filosofinės idėjos nėra pačios mėgstamiausios moksleivių ir net suaugusiųjų temos. Todėl paruoštas interaktyvus pabėgimo kambarys „Nuo apšviestūno iki inteligento“ leis 8–12 klasių moksleiviams kitaip pažinti bent vieną kalbininką, filosofą ir rašytoją – per įvairiausias užduotis ir įmenant užkoduotus faktus. Minint lietuvių kalbos dienas, biblioteka meta iššūkį užsienio lietuvių bendruomenėms – skelbiame konkursą „Aš ir knyga alsuojanti Lietuva“, siekiant aktualizuoti lietuviškos knygos svarbą. Renginiuose sulauksime ir garbingų svečių. Viena iš jų, Klaipėdos universiteto bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, lektorė – prof. dr. Roma Bončkutė, kuri skaitys paskaitą „Simono Daukanto laimės formulė lietuviams“. Lietuvių kalbos dienos renginius užbaigsime rašydami Nacionalinį diktantą, kuris bus transliuojamas per LRT radiją. Kviečiame visus norinčius dalyvauti renginiuose ir kartu puoselėti bei skleisti žinią apie lietuvių kalbą net už valstybės sienos ribų. Renginių programa: Detalesnė informacija skelbiama: www.biblioteka.lt Emilija Strelkauskytė Metodininkė rinkodarai ir viešiesiems ryšiams Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka Tel. (+370 46) 448336www.biblioteka.lt
Arvydo Juozaičio „Kauno saulė“ antrosios knygos pristatymas

Tęsiant renginių ciklą „Lietuviška knyga. Ar skaitei?“, vasario 13 d. 17.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81A) įvyks Arvydo Juozaičio „Kauno saulė. 2 knyga“ pristatymas. Renginyje dalyvaus pats knygos autorius filosofas, rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras A. Juozaitis. Antroji „Kauno Saulė“ knyga – išskirtinis autoriaus kūrinys, kuriuo jis labiau negu kur kitur atskleidžia savo pasaulėžiūrą. Operuodamas gausia faktine medžiaga, rašytojas filosofo žvilgsniu atranda, atskleidžia, rekonstruoja ir net kuria „Kauno Lietuvos“ istorinę tikrovę. Ši realybė liudija, kad Laikinąja sostine tapęs Kaunas, atliko jam skirtą istorinę misiją – iš pelenų prikėlė valstybę, užkūrė jos variklį. A. Juozaitis, apžavėtas Kauno įvairovės, atranda mieste daugybę perlų, juos pateikia skaitytojui lengva, net detektyvine forma. Verta paminėti, kad A. Juozaičio „Kauno saulė. 2 knyga“ dalyvaus I. Kanto viešosios bibliotekos organizuojamame konkurse „Klaipėdos knyga 2023“. Šis konkursas organizuojamas kiekvienais metais ir startuos jau vasario 21 dieną. Maloniai visų laukiame! Informacija skelbiama: www.biblioteka.lt Emilija Strelkauskytė Metodininkė rinkodarai ir viešiesiems ryšiams Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka Tel. (+370 46) 448336
Didaus filosofo Imanuelio Kanto garbei skambės Klaipėdos kariljono varpai

2024-ieji išskirtiniai metai Klaipėdoje, nes šiais metais yra minimas žymaus mąstytojo Imanuelio Kanto 300 metų gimimo jubiliejus. Lietuvos Respublikos Seimas šią sukaktį pažymi kaip minėtiną. Ta proga, Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešoji biblioteka ruošia daug renginių, parodų, veiklų, kurios siesis su šia garbinga asmenybe. Jubiliejaus renginių programa prasidės minint filosofo mirties metines ir „Kanto kambario“ atidarymu. Vasario 12 d. 12 val. Klaipėdos mieste kariljono varpų skambėjimu (Liepų g. 16), bus paminėtos 220-osios I. Kanto (1724-1804) mirties metinės. Kariljono garsai kvies prisiminti lietuviškų šaknų turintį žymųjį I. Kantą, jo protėvius ir nepamiršti, kad Klaipėda – I. Kanto tėvo miestas. Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte varpų skambėjimas turėjo ypatingą prasmę. Evangelikai liuteronai varpais pranešdavo svarbias naujienas: varpai skambėdavo mirus gerbiamam asmeniui, norint pranešti apie kitus svarbius įvykius ar sukviesti žmones. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad po I. Kanto senelio (Hanso Kanto) mirties, jo garbei taip pat buvo skambinami varpai. Po jau nuaidėjusių kariljono garsų, 16.00 val. susitikime bibliotekoje (Turgaus g. 8), kur įvyks KANTO KAMBARIO ekspozicijos atidarymas. Renginį papuoš ir kompoziciją „Klaipėdos krašto varpai“ atliks Klaipėdos Trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis „JūrAinė“ (vadovė Virginija Manšienė). Taip pat, 16.30 val. bibliotekoje bus pristatyta Robertos Kavaliauskaitės fotografijų paroda „Klaipėda – Imanuelio Kanto tėvo miestas: laiko ženklai“. Parodą pristatys kultūros istorikė Jovita Saulėnienė. 17.15 val. – ekskursija į Jono kalnelio poterną, kur su Šv. Jono bažnyčios vietoje atliktų archeologinių tyrimų metu aptiktais radiniais supažindins dr. Raimonda Nabažaitė. Ekskursijos pradžia bibliotekoje (Turgaus g. 8). 18.30 val. Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bažnyčioje (Pylimo g. 2) vyks pamaldosuž I. Kanto protėvius. Giesmes atliks Šilutės kultūros ir pramogų centro sakralinės muzikos choras „Laudamus“ (vadovė Irena Šemeklienė). Maloniai visų laukiame! Informacija skelbiama www.biblioteka.lt Dalintis: https://www.fb.com/events/1090130192329959 Emilija StrelkauskytėMetodininkė rinkodarai ir viešiesiems ryšiams Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji bibliotekaTel. (8 46) 448336
RAMŪNO KRANIAUSKO IR URTĖS KRANIAUSKAITĖS jungtinė paroda „Tarp realybių“

2024 m. vasario 1 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) atidaroma dviejų menininkų – tapytojo RAMŪNO KRANIAUSKO ir jo anūkės, dizainerės URTĖS KRANIAUSKAITĖS jungtinė paroda „Tarp realybių“. Skirtingomis raiškos priemonėmis abu menininkai kalba apie tą pačią vietą – Kuršių neriją ir pamarį. Tačiau Ramūno Kraniausko tapyboje ši vieta romantiškai mistifikuojama, o Urtės fotokoliažuose trapus Kuršių nerijos peizažas virsta urbanizuoto technokratinio miesto vizija. Parodos eksponavimo laikas 2024 02 01- 02 28. RAMŪNO KRANIAUSKO MISTINĖ REALYBĖ Ramūnas Kraniauskas šioje tapybos darbų parodoje pristato mistinius, romantizuotus, lietuviškais mitais prisodrintus iracionalaus pasaulio peizažus. Jo paveiksluose šį kartą karališkųjų šventųjų akmenų – karūnuotųjų dolmenų istorijas keičia lietuviškųjų mitų interpretacijos, o mitologinių simbolistinių paveikslų ciklo rišamąja grandimi tampa jauna, trapi mergaitė arba vaidilutė, keliaujanti iš paveikslo į paveikslą. „Norėjau parodyti pasaulį mergaitės akimis, gražų, tyrą, romantinį – tokį, kokį gali pamatyti tik ši švelni, trapi būtybė, kalnų ar miško fėja, gyvenanti mano paveiksluose.“ URTĖ KRANIAUSKAITĖ „KURŠIŲ NERIJA KITAIP“:Kuršių nerija alternatyvioje vizualinėje realybėje. Koliažai ir fotomanipuliacijos. Mūsų vaikystės patirtys niekur nedingsta. Prisiminimus ilgai nešiojame savo atminties dėžutėse, kol ateina laikas juos išlaisvinti. Urtės vaikystės patirtys išsiskleidė koliažų ir fotomanipuliacijų ciklu, kurį ji sukūrė kaip baigiamąjį magistro studijų darbą Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete. Šiuolaikinės Kuršių nerijos vizualinės reprezentacijos siejamos su autentiška gamta. Tapytojai, grafikai, fotografai, skulptoriai, įkvėpti Kuršių nerijos grožio, sukūrė ne vieną unikalų dailės kūrinį. Urtė pasirinko kitą kelią, permąstydama XX – ojo amžiaus socialinį ir kultūrinį kontekstą, pramoninio – technologinio progreso skverbimąsi į žmogaus ir gamtos gyvenimą. Fotomanipuliacijose ir koliažuose ji sukūrė alternatyvią šio unikalaus gamtos kampelio perspektyvą. Pasinaudodama kitų menininkų kūriniais, senais atvirukais ir grafiniais vaizdais, dizainerė juos transformuoja ir vizualiai eksperimentuodama paverčia senąsias Kuršių nerijos nuotraukas fikcine, išgalvota realybe: „Kas būtų, jeigu būtų“. Vizualus gamtinio peizažo ir techninio progreso sugretinimas leidžia naujai atrasti šios vietovės vertybinį turinį, pamatyti jį kitaip ir kitokį, o sykiu ir pasvarstyti apie globalines ir ekologines ateities problemas. Daugiau skaityti svetainėje https://rb.gy/6zyd16 Dalintis https://fb.me/e/4W25Teapr Birutė SkaisgirienėKlaipėdos I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja8 46 314730menas@biblioteka.lt Ramuno ir Urtes paroda fb ramuno_kraniausko_tapyba_18 ramuno_kraniausko_tapyba_19 Urte kraniauskaite_1 Urtė Kraniauskaitė_2
Kūrybinio rašymo studija bibliotekoje

Nuo šių metų sausio mėnesio Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81A) savo veiklą pradėjo Kūrybinio rašymo studija! Visi kūrybinio rašymo vadovėliai teigia vieną ir tą patį – būsime rašytojai tik tada, kai rašysime. O rašydami, skaitydami ir diskutuodami išgryninsime savo, kaip rašytojo, asmenybę. Vasario 1 d. 17.30 val. laukiame visų rašančių ar rašyti norinčių žmonių, kurie turi ryžto ir noro pasinerti į šį įdomų nuotykį! Užsiėmimai nemokami, vyksta kartą per mėnesį. Kūrybinio rašymo studija skiriasi nuo dirbtuvių savo koncepcija. Užuot susitelkę į momentinį rašymo patyrimą, bandysime kurti nuosekliai, reguliariai, nuolatos – procesas bus tęstinis. Susitikimų metu, visų pirma, skaitome ir diskutuojame. Skaitome išsirinktus profesionalių rašytojų darbus, juos aptariame būtent iš rašančiojo perspektyvos ir dalinamės savo kūriniais, jų ištraukomis, juodraščiais, kuriuos rašome namie, tačiau laikome paslėpę stalčiuose, nes galbūt nedrįstame parodyti arba neturime kam. Svarbi susitikimų dalis yra aptarti tai, ką esame parašę namie. Visi teikiame grįžtamąjį ryšį, o pagrindinė diskusijos sąlyga – pagarba vienas kitam. Grįžtamasis ryšys privalo būti konstruktyvus, tai yra, jo tikslas – ne išpeikti, kas blogai, o pasakyti ir kas gerai, ir ką reikėtų taisyti, ir kaip, jūsų nuomone, būtų galima pataisyti, kad rašantysis turėtų apčiuopiamos naudos iš pateiktų komentarų. Taigi dar viena susitikimų sąlyga – įsipareigojame nuolat rašyti ne tik susitikimo metu, taip formuodami rašymo įprotį. Visi kūrybinio rašymo vadovėliai teigia vieną ir tą patį – būsime rašytojai tik tada, kai rašysime. O rašydami, skaitydami ir diskutuodami išgryninsime savo, kaip rašytojo, asmenybę. Užsiėmimus moderuoja edukatorė Dora Žibaitė. Klaipėdos universitete ji baigė Lietuvių filologijos ir režisūros bakalauro studijas, o vėliau Vytauto Didžiojo universitete – Ateities medijų ir žurnalistikos magistrantūrą. Porą metų dirbo viename lietuviškame naujienų portale, rašydama straipsnius apie kultūrą, redagavo lietuvių kalbą laikraštyje, vertė knygas. 2018 metais pas rašytoją Liną Simutytę baigė kūrybinio rašymo kursą. Maloniai laukiame Jūsų užsiėmimuose! Dalintis: https://www.fb.com/events/6978808805574564 Renginio metu gali būti fotografuojama, filmuojama, o medžiaga – viešinama. Jolita Baltrimienė Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos IT ir projekto valdymo skyriaus vedėja Tel. 8-46 314725 www.biblioteka.lt