Ar mokame iš savo gyvenimo ne tik pasimokyti, bet ir nuoširdžiai pasijuokti?
Šiandien 60+ klaipėdiečiams skirtas susitikimas su aktore Nijole Narmontaite tapo ypatinga gyvenimo švente – su istorijomis, netikėtais prisiminimais, juoku, o kartais ir tikru kvatojimu.
Klausantis aktorės pasakojimų buvo lengva pajusti, kad gyvenimo patirtys nebūtinai turi nugulti į rimtų prisiminimų lentyną. Į kai kuriuos nutikimus galima pažvelgti su autoironija, kitus – iš naujo permąstyti, o iš to, kas kažkada atrodė sudėtinga ar net skaudu, po daugelio metų kartais jau galima ir pasijuokti.
Ir tai nebuvo vien pasakojimų vakaras. Akordeonas Nijolės Narmontaitės rankose, kartu su susirinkusiaisiais užtraukta daina, netikėtai prabilusi tarmė kūrė gyvą, betarpišką ryšį su auditorija. Riba tarp scenos ir klausytojų tiesiog ištirpo – vieną akimirką buvo klausomasi istorijos, kitą jau juokiamasi, dainuojama drauge ar atpažįstamas savas žodis ir intonacija.
Nijolės Narmontaitės gyvenimas, kūrybinis kelias ir parašytos knygos savaip ragina nesustoti – domėtis, kurti, susitikti, kalbėtis, mokytis naujų dalykų ir neprarasti smalsumo tam, kas dar laukia.
Susitikime netrūko juoko, tačiau už jo slypėjo ir labai paprasta mintis: metai neatima gebėjimo stebėtis gyvenimu. O mokėjimas kartais pasijuokti ir iš savęs padeda į daugelį dalykų pažvelgti lengviau.
Tad šis susitikimas buvo ne tiek apie amžių, kiek apie gyvenimo skanavimą – norą patirti, išgirsti, nustebti, dainuoti, juoktis ir vis dar atrasti ką nors nauja.
