Ar technologijos gali tapti kūrybiškumo, o ne tik techninių įgūdžių ugdymo priemone? Klaipėdos pedagogų patirtys rodo, kad gali. Nuo keramikos ir dailės iki aviamodeliavimo, radioelektronikos bei lazerinių technologijų – šiuolaikinis neformalusis švietimas vaikams atveria vis daugiau galimybių kurti, tyrinėti ir atrasti. Birželio 4 d. vykusioje metodinėje dienoje pedagogai dalijosi patirtimis, kaip šias galimybes paversti prasminga ugdymo praktika.
Renginį pradėjo Sandra Bradauskienė, pristačiusi Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro edukacines ir kūrybines veiklas. Dalyviai turėjo galimybę susipažinti su centro veiklų įvairove bei galimybėmis, kurios padeda vaikams ir jaunimui atrasti savo pomėgius, ugdyti gebėjimus ir realizuoti kūrybines idėjas.
Technologijų ir meno sąveiką atskleidė Aurelijos Valentinavičienės pristatyti dailės technologijų būrelio projektai ir kūrybinės užduotys. Pranešėja demonstravo, kaip skaitmeniniai įrankiai gali natūraliai papildyti kūrybinį procesą, praplėsti mokinių meninės raiškos galimybes ir paskatinti drąsiau eksperimentuoti.
Tradicinių amatų ir šiuolaikinių technologijų dermę akcentavo Romanna Kulik, pristačiusi keramikos studijos „Žiezdrė“ veiklas ir projektus. Pateikti pavyzdžiai parodė, kad kūrybiškumas dažniausiai gimsta ten, kur susitinka tradicinės technikos, šiuolaikinės technologijos ir vaikų vaizduotė.
Didelio susidomėjimo sulaukė Olgos Vaitkienės pranešimas apie lazerinių technologijų taikymą ugdymo procese. Pristatytos praktinės galimybės atskleidė, kaip pažangūs technologiniai sprendimai gali būti sėkmingai integruojami į įvairias edukacines veiklas ir padėti mokiniams įgyvendinti originalias idėjas.
Inžinerinės kūrybos kryptį pristatė Henrikas Mališauskas, pasidalijęs laivų modeliavimo patirtimi. Pranešėjas pabrėžė, kad ši veikla ugdo mokinių kruopštumą, techninį mąstymą, gebėjimą planuoti ir skatina domėtis jūrinėmis technologijomis.
Ne mažiau dėmesio sulaukė Vladimiro Butkino pranešimas „Nuo popierinio lėktuvėlio iki radijo bangomis valdomo lėktuvo kopijos“. Jame atsiskleidė nuoseklus technologinių gebėjimų ugdymo kelias – nuo pirmųjų bandymų konstruoti iki sudėtingesnių inžinerinių sprendimų kūrimo.
Praktinio mokymosi svarbą pabrėžė Aleksandras Volosevičius, pristatęs pranešimą „Radioelektronika – pažink elektroniką praktiškai“. Jis akcentavo, kad elektronikos pažinimas per praktinę veiklą ne tik padeda geriau suprasti technologijų veikimo principus, bet ir ugdo problemų sprendimo, kūrybiškumo bei savarankiško mąstymo gebėjimus.
Metodinę dieną apibendrino Aleksandras Ronkus, kalbėjęs apie metodinės partnerystės reikšmę ir technologijų vietą šiuolaikiniame ugdyme. Pasak pranešėjo, dalijimasis patirtimi tarp pedagogų ir ugdymo įstaigų yra viena svarbiausių sąlygų kuriant inovatyvią, šiuolaikišką ir mokinių poreikius atitinkančią ugdymo aplinką.
Renginį organizavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas neformaliojo vaikų švietimo įstaigų direktorių pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų ir metodininkų metodinis būrelis bendradarbiaujant su technologijų mokytojų metodiniu būreliu.
