Kas nutinka, kai į vieną sceną susirenka daugiau nei 300 jaunųjų aktorių? Gimsta reiškinys, kuris tik patvirtina, kad teatras – ne tik erdvė ar dekoracijos, bet gyva bendrystė. Daugiau nei dvi savaites trukusi kūrybinė šventė – respublikinis mokyklinių teatrų festivalis „Vandens lašas 2026“ – dar kartą atskleidė, kad scena tampa vieta, kurioje nyksta barjerai, o gimsta supratimas ir pažinimo džiaugsmas.
Kasmetinis festivalis, organizuojamas Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamo teatro mokytojų metodinio būrelio, bendradarbiaujant su Klaipėdos Simono Dacho progimnazija, vyko balandžio 13–29 dienomis. Festivalyje dalyvavo ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai, progimnazijų ir gimnazijų mokiniai, neformaliojo ugdymo įstaigų auklėtiniai bei jaunieji teatrų aktoriai. Iš viso parodyti 22 spektakliai, scenoje pasirodė 318 jaunųjų aktorių, o renginius stebėjo apie 1300 žiūrovų.
Spektakliai, kompozicijos, akcijos ir teatralizuoti projektai buvo pristatyti įvairiose miesto kultūros ir švietimo erdvėse. Festivalio programa išsiskyrė temų ir formų įvairove – nuo socialinių dramų iki spalvingų pasakų interpretacijų. Jaunieji aktoriai savo nuoširdumu ir kūrybiškumu kūrė stiprų ryšį su žiūrovais, o scena tapo erdve dialogui tarp kūrėjų ir visuomenės.
Organizatorių vertinimu, „Vandens lašas 2026“ tapo reikšminga kultūrine platforma, vienijančia skirtingo amžiaus ir patirčių bendruomenes bei skatinančia kūrybinį bendradarbiavimą.
