Gimiau po karo… Gražiame Lietuvos miestelyje Tauragėje. Aplink vieni ir gūdūs miškai. Per miestelį teka graži upė Jūra. Mano mokykla buvo Radvilų pilyje. Per miestelį buvo nusitiesęs geležinkelis. Naktį miegi, kažkur tolumoje ūkteli traukinys, už lango naktis žvaigždėta, svajonės keičia viena kitą…Tie vaikystės įspūdžiai išliko visam gyvenimui, jie ir suformavo mano meilę gamtai, muzikai, paprastiems ir nuoširdiems miestelio žmonėms. Jau tada, penktoje klasėje pradėjau rašyti eilėraščius. Lankiau muzikos mokyklą, padėdavau savo tėvams ir …svajodavau, svajodavau. Po to viskas pradėjo skrieti kosminiu ir nesuvokiamu greičiu. Klaipėda, Vilnius,- mokiausi, mokiausi, domėjausi visu pasauliu, ypač literatūra,muzika, filosofija, kiek tais laikais buvo įmanoma. Nuostabūs buvo metai. Nuostabus pasaulis ir dabar …
***
Mano klasėje kvepia alyvomis
Ir laukais.
Šiandien pajutau,
Kad į klasę
Mano
Vaikai atnešė paukščių balsus,
Pievų gėlių kvapą ir pavasario nerimą.
Mano klasėje kvepia alyvomis…
***
Rytas Kernavėje
Piliakalnių didybėj
rymo kunigaikštis
ir žvelgia tolin virš miškų…
Aplink šnarėjimas švelnus žolės,
žiogų svirpimas
ir spengianti vidudienio
ramybė ir tyla
lyg įtempta styga varinė…
Užmigus šimtmečių ūkuos Kernavė,
Sostas Lietuvos.
Dangaus, miškų, žolės ir medžių,
upės prieglobsty piliakalniai
didingi stovi…
Kažkas keliu lėtai ropoja,
Papėdėj kalno krapštosi
kaimiečiai žolėse.
Prie upės vingio žvejo figūra sustingo,
karys prie vartų rymo tyloje.
Ir iš toli ataidi protėvių šaukimas…
Kernavė…sostas Lietuvos.
Piliakalnio viršūnėj
kunigaikštis rymo.
Iš miego tyliai kelias Lietuva…
***
…Pro rūko šydą
veidą Tavąjį matau…
Akim nustebusiom
jis žvelgia į mane…
Jaučiu, kaip srovės
kosminės įtraukia
ir mane
į šį
dviejų širdžių
žaidimą…
***
Melsvėjantys gėlynai vakaro
Noktiurnui pasiruošę…
Užtrauktos uždangos miškų,
Tik avanscenoje laukų
Bemiegis rūkas vaikštinėja
Ir klausosi ramių
nakties garsų…
***
Rytais,
Kada, akis pramerkę
Namai dar gūžias miglose,
Aš pakylu
Ir saulės pasitikt einu
Per drovią žemės tylą…
***
Naktie,
aš išgirdau tavųjų žingsnių
aidą
per miško drovią tylą…
Tai buvo eglių ir pušų
tylus, tylus verkimas…
***
Kada atrodo viskas viskas
išsakyta,
Kai viskas paprasta ir aišku,
Tada mes žvelgiame,
Kaip jūros smėlis,
glamonėjamas bangų,
Prisodrina mūs meilę
mėlynos aistros
Ir deginančio saulės
ilgesio…
***
Kai žemė vėl apsisuka
Atnešdama mums rytą skaistų,
Aš praveriu duris…
ir nuraustu
Nudegintas aguonų žiedlapių
ugnies…
***
Žodžiai,
žodžiai,
žodžiai ištarti,
Žodžiai,
žodžiai viduje,
tyloje,
neištarti…
Kur tikrovė,-
sieloj,
ar lauke,
Kur jėga,-
Garse,
ar tyloje,
viduj…
Spengiančioj laukų ramybėj…
Ar triukšmingam
miesto šurmuly,
Akyse,
Ar garso skambesy,
Laukime,
Ar jaudinančiam
Ilgesy…
***
Pro dviskersmenę prizmę
Į pasaulį kai žiūrėjau,
Vienam stikle aš saulę
Žaidžiančią regėjau…
Kitam gi
Mano atvaizdas stovėjo
Ir su ironija lengva
Pats į save žiūrėjo…
