Prancūzų ambasados ir Prancūzų instituto Lietuvoje atstovai susitiko su prancūzų kalbos mokytojais
Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro prancūzų kalbos ir kitų romanų kalbų mokytojų metodinis būrelis svetingai pasitiko garbingus svečius iš Prancūzijos ambasados ir Prancūzų instituto Lietuvoje. Lapkričio 20–23 d. vizito Vakarų Lietuvoje metu ambasadorė ponia Alix Everard drauge su savo komanda apsilankė ir Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijoje, vienintelėje iš Lietuvos 7 QF – frankofoniškojo kokybės ženklo – chartijos mokyklų Vakarų Lietuvoje. Dėka gimnazijos direktorės Ramunės Urbienės, direktoriaus pavaduotojos ugdymui Giedrės Jarmalavičienės, prancūzų kalbos mokytojos metodininkės Irenos Eirošienės ir muzikos mokytojos Dianos Linkevičienės svečiai buvo sutikti įspūdingai: gimnazija išpuošta prancūzų kultūrą žyminčiais simboliais, skambėjo gimnazijos vokalinio ansamblio atliekamos prancūziškos dainos, pristatytos gimnazijos veiklos. Susitikime dalyvavo progimnazijų ir gimnazijų vadovai, prancūzų kalbos mokytojai, karjeros specialistai ir mokiniai, kurie aktyviai klausė pranešimų. Juose detaliai pristatyta prancūzų kalbos situacija Klaipėdos mieste: prancūzų kalbos mokytoja metodininkė Alma Barkauskienė pristatė svečiams miesto mokyklas, kuriose mokoma prancūzų kalbos, ir bendruomenių organizuojamas frankofoniškas šventes, o Prancūzų instituto bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis programos vadovė Viktorija Jurkevic-Chiaese supažindino mokinius ir karjeros specialistus su aukštųjų studijų galimybėmis Prancūzijoje. Svečiai noriai diskutavo apie prancūzų kalbos ateitį Klaipėdoje. Abi pusės – tiek mokytojai, tiek svečiai iš Vilniaus – liko patenkintos susitikimu, tai liudija ir Prancūzijos ambasadorės Lietuvoje ponios Alix Everard padėka. Dina Antanavičienė, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro prancūzų kalbos ir kitų romanų kalbų mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, dėkoja visiems, prisidėjusiems prie apskritojo stalo ir susitikimo organizavimo. 1 2 3
Projektai šauniai praturtina ugdymo procesą
Projektinės veiklos dažnai padeda atsiskleisti ne tik mokiniui, bet ir įkvepia kūrybiškai veikti mokytojus. Metodinė diena „Projektinės veiklos taikymo ugdymo procese galimybės“, skirta pristatyti ir aptarti priešmokyklinio ugdymo mokytojų patirtis, lapkričio 21 dieną sukvietė nemažai mokytojų. Metodinės dienos metu mokytojos pristatė net 9 pranešimus. Ir nors pranešimai savo turiniu itin skirtingi, bet sutarta dėl vieno: projektinės veiklos metodas įpareigoja grupėje ar kitose erdvėse organizuoti įdomias, prasmingas, tikslingas, šiuolaikiškas ir į priešmokyklinio amžiaus vaikų iniciatyvas orientuotas veiklas, kurios padėtų vaikams augti ir bręsti kaip asmenybėms, išsiugdyti kompetencijas, numatytas priešmokyklinio ugdymo programoje ir šitaip pasirengti mokytis mokykloje. Dalyviai pasisėmė naujų idėjų savo veikloms ir projektams, o pertraukos metu išbandė atsipalaidavimo technikas. 2 3 4 5 1
Loretos Liutkutės romano „MANEKENAS“ pristatymas
2023 m. lapkričio 30 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) įvyks Loretos Liutkutės romano „Manekenas“ pristatymas. Renginyje dalyvaus leidinio redaktorė Eglė Zalatoriūtė, psichologė Emilija Kazancevė, dailininkė Inga Adikevičienė, leidyklos „Eglė“ vadovas Antanas Stanevičius. Muzikos kūrinius atliks Emilija Strelkauskytė. Romane „Manekenas“ autorė apgalvotai, įtaigiai, patraukliu stiliumi, nevengdama humoro, atskleidžia šiuolaikinės visuomenės skaudulius – kartų konfliktų, atskirties, patyčių, asocialaus elgesio priežastis, jauno žmogaus adaptavimosi sunkumus visuomenėje, moralinių vertybių ribas ir neatsakingo elgesio pasekmes. Istorija pasakojama pirmuoju asmeniu, sukuriant glaudesnį, netgi draugišką skaitytojo ryšį su pagrindine romano veikėja – gyvenimo platybėse pasimetusia jauna mergina Ugne, kuri tėvų namuose kenčia nuolatinį smurtą, patyčias, asocialų gyvenimą. Išvykusi studijuoti atitrūksta nuo despotiškų tėvų kontrolės, tačiau savarankiškai gyventi nesugeba – daro daugybę klaidų, patenka į kuriozines situacijas, užmezga netikusias pažintis ir yra priversta dar kartą bėgti. Tik šįkart – nuo savo pačios susikurto pragaro. „Pasimatavusi“ klaidas, mergina pradeda suvokti, kas tai yra gyvenimas ir kaip save apsaugoti. Loreta Liutkutė – rašytoja, Žemaitijos rašytojų bendrijos narė, kultūrinių projektų iniciatorė ir vadovė; „Lietuvininkų tarmių žodyno“ (Vilnius, 2014) viena iš sudarytojų; poezijos knygos „Šimtas eilėraščių apie jūrą“ (Klaipėda, 2017) bendraautorė ir redakcinės kolegijos narė; eilėraščių knygos „Mėlyna būties upe“ (Klaipėda, 2019) autorė; poezijos rinktinės „Didžiojo žygio aidai“ (Klaipėda, 2023) bendraautorė. Knygos leidybą iš dalies finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė. Leidybinio projekto tikslas – sveikesnė, sąmoningesnė ir kitų žmonių atžvilgiu jautresnė visuomenė, sugebanti identifikuoti problemas ir kūrybiškai jas spręsti. Projekto veiklomis (knygos pristatymais, diskusijomis, edukacijomis) siekiama paskatinti atvirą dialogą socialinėmis temomis, padrąsinti ieškoti pagalbos, vadovautis sąmoningumu ir atsakomybe kuriant savo gyvenimą, padėti atrasti kūrybiškumo džiaugsmą ir prasmingesnio gyvenimo prioritetus. Dalintis: https://fb.me/e/1FPodVFFW Romano autorė Loreta Liutkutė Loreta Liutkutė afisa romano Manekenas Plakatas