Bendrystės kelias „Vilties vaikai“  Klaipėdoje

„Vilties vaikų“ šventė – tai tikra gėrio ir bendrystės šventė Klaipėdoje, kuri organizuojama jau ne vienerius metus. Gegužės 10-ąją Klaipėdos vasaros estradoje jau nuo pat ryto šurmuliavo savanoriai – energingai ir atsakingai pasiskirstę pareigomis, jie džiugiai laukė atvykstančių šeimų su vaikais pasimatyti šia proga jau aštuntąjį kartą. Šventės svečiai buvo kviečiami registruotis į vieną iš net aštuonių siūlomų veiklų grupių: šaulių, piešimo, šachmatų, lėktuvėlių gamybos, sporto, keramikos, gamtos pažinimo bei rankdarbių. Kiekvienas dalyvis rado sau artimą veiklą, o visą teritoriją užpildė kūrybingumo, džiaugsmo ir smalsumo dvasia. Renginys prasidėjo Klaipėdos dekano kun. Rolando Karpavičiaus sveikinimu ir bendra „Tėve mūsų“ malda. Dalyvius taip pat palaimino Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapijos vikaras kun. Vidmantas Daugėla. Po maldos visa šventės bendruomenė leidosi į bendrystės žygį link šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios. Žygio metu kun. Vidmantas vedė rožinio maldą, lydimą padėkos, užtarimo bei prašymo intencijų – dalis jų buvo užrašytos ir pritvirtintos prie priekyje nešamo kryžiaus, simbolizuojančio vienybę ir tikėjimą. Atvykus į bažnyčią, šventąsias Mišias aukojo kun. br. Andrius Nenėnas OFM kartu su kun. Vidmantu Daugėla, maldoje ypač dėmesį skirdami šeimoms. Po liturgijos vaikai pasiskirstė į veiklų grupeles vienuolyno teritorijoje. Tuo metu savanoriai dalyvavo susitikime su Klaipėdos „Jaunųjų Caritiečių“ atstovais, o tėvai turėjo galimybę pabendrauti su kun. br. Andriumi Nenėnu OFM. Šventės kulminacija – jaukios ir gardžios vaišės, kurios tapo puikia proga pasidalinti dienos įspūdžiais. Atsisveikinant buvo išreikšta nuoširdi padėka visų grupių vadovams, talkininkams ir dalyviams, su viltimi susitikti ir kitąmet. Renginį organizavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamo tikybos mokytojų metodinio būrelio iniciatyvinė grupė, Klaipėdos miesto parapijos bei Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas. Tikybos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Edita Raubaitė

Debatų metodas kalbinio ugdymo kompetencijoms formuoti

Žanras (monografija, knyga, programa, lentelės, pamokų ciklas, tyrimas, testas, mokomosios užduotys ar kita). Darbo / priemonės pavadinimas: Informacinės skaidrės Tema: Debatų metodas kalbinio ugdymo kompetencijoms formuoti Autorius / autorių grupė (Vardas, Pavardė). Dalykas, kvalifikacinė kategorija: Laura Rojutė-Maselskienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, vyresnioji mokytoja Įstaiga: Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazija Amžiaus grupė / klasė:   Anotacija (iki 300 ženklų): Pristatomas lietuvių kalbos pamokose taikomas metodas. Trumpai pateikiamas  praktinės patirties patikrintas metodo taikymo metodika: debatų struktūra, debatų vertinimas, pavyzdžiai, kaip formuluoti debatų klausimą, patarimai, kaip organizuoti debatus. Parsisiųsti: Debatų_pristatymas_mokytojams.pdf   Aprobuota / pristatyta (kada ir kur): Darbas pristatytas 2025-05-13  Klaipėdos miesto lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinio būrelio susirinkime

Mokomoji priemonė mokiniams „Morfologijos mokymo priemonė. Kalbos dalys ir jų gramatiniai požymiai“

Žanras (monografija, knyga, programa, lentelės, pamokų ciklas, tyrimas, testas, mokomosios užduotys ar kita). Darbo / priemonės pavadinimas: Mokomoji priemonė mokiniams – lentelės Tema: „Morfologijos mokymo priemonė. Kalbos dalys ir jų gramatiniai požymiai“ Autorius / autorių grupė (Vardas, Pavardė). Dalykas, kvalifikacinė kategorija: Asta Vainorė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Įstaiga: Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazija Amžiaus grupė / klasė: 5-10 klasės Anotacija (iki 300 ženklų): Priemonė skirta morfologijos mokymui(si), padeda geriau pažinti kalbos dalis, jų gramatinius požymius, gerinti morfologinę rašybą, tinkamą gramatinių formų vartojimą. Tinka ir dirbant su užsieniečiais mokiniais. Versija spaudai (pdf formatas) tinkama atspausdinti ir susisegti į segtuvus, skaitmeninė versija (jpg formatas) pritaikyta mobilaus telefono ekranui. Parsisiųsti: Morfologija, kalbos dalys, versija spaudai.pdf   Aprobuota / pristatyta (kada ir kur): 2025-05-13 Klaipėdos miesto lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinio būrelio susirinkime

Inovacijų link: pažinimo eksperimentai, įkvepiančios patirtys ir švietimo ateities idėjos „Mokslo saloje“

2025 m. gegužės 14 d. Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro kuruojamų metodinių būrelių pirmininkai ir tarybų nariai kartu su PŠKC bendruomene dalyvavo išskirtinėje edukacinėje išvykoje-seminare „Inovacijų link. Pažinimo eksperimentai ir netradicinių metodų taikymas „Mokslo saloje“. Tai buvo ne tik pažintinė, bet ir patyriminė kelionė į Lietuvoje pirmąjį mokslo ir inovacijų populiarinimo centrą – „Mokslo salą“, įsikūrusią Kaune. Edukacinės išvykos metu teorija virto praktika, o žinios tapo įkvėpimo šaltiniu pedagoginiams sprendimams: dalyviai gilinosi į inovatyvių ugdymo metodų taikymo galimybes praktikoje, dalyvavo interaktyviuose eksperimentuose, kūrybinėse dirbtuvėse, susipažino su naujausiomis mokslo ir technologijų tendencijomis. Ne mažiau svarbi patirties dalis buvo bendradarbiavimo tinklų kūrimas, idėjų mainai ir bendrų projektinių krypčių aptarimas. Seminaras paskatino kritiškai pažvelgti į mokymo procesus, atvėrė naujų galimybių įtraukiam, šiuolaikiškam, patyriminiam ugdymui bei sustiprino pasitikėjimą pedagogų gebėjimu veikti kaip švietimo kaitos kūrėjais. Dėkojame visiems dalyviams už aktyvų įsitraukimą, bendrystę ir norą auginti mokyklą kaip vietą, kurioje mokymasis tampa atradimu.

Forumo „Skaitymo strategijos: ar dar madinga skaityti?“ išvados, išgeneruotos darbo grupėse

Kaip išvengti išmaniojo intelekto aptariant perskaitytą knygą? Kaip atpažinti, kur kalba vaikas, o kur išmanusis intelektas?          PASTEBĖJIMAI IR REKOMENDACIJOS: Vaikai nemoka pakeisti dirbtinio intelekto (toliau – DI) pavartotų įmantrių žodžių, sąvokų, sintaksės, stiliaus. Yra programėlių, padedančių atpažinti, ar parašyta naudojantis. Neužduoti kūrybinių namų darbų. Užduoti neteisingą klausimą. Duoti papasakoti konkrečią vietą. Kūrybinės užduotys klasėje. Probleminiai klausimai vieni kitiems. Blic Vaidybinės grupės. Iš anksto nepateikti klausimų. Praktinės užduotys. Mokinių sudaromi klausimai padeda atpažinti knygą skaičiusį mokinį.   IŠVADA. DI padeda atpažinti sakinių konstrukcijos, stilius, įmantrūs terminai, kurių mokiniai negeba paaiškinti. Vaikai, tikrai skaitę knygą, lengvai susidoroja su bet kokiomis užduotimis: tiek su kūrybinėmis, tiek su turiniu susijusiais klausimais.    Kas tikslingiau: turinio detalės ar esminiai (vertybiniai) dalykai ir gebėjimas sieti su kontekstais?         PASTEBĖJIMAI IR REKOMENDACIJOS: Jei norima aukštesnio mokinio įvertinimo, būtina klausimus sieti su kontekstu, samprotauti ir išskirti vertybes. Pastebėti vertybiniai dalykai ir siejimas su kontekstais, atskleidžiant asmeninę patirtį, yra tikslingesnis. Taip atsiskleidžia ir detalės. Svarbios tiek turinio detalės, tiek ir vertybiniai dalykai, pats kūrinio kontekstas. Be turinio detalių neatskleisime nei vertybių, nei konteksto.   IŠVADA. Aptariant knygą svarbūs tiek turinio klausimai, tiek vertybiniai dalykai ir siejimas su kontekstu ir/ ar su asmenine patirtimi. Čia labiau svarbus mokinių gebėjimų aspektas: ketvertuko siekiančiam mokiniui užteks perprasti turinio dalykus, o aukštesniųjų gebėjimų – svarbu ugdyti gebėjimą sieti su kontekstu, pastebėti ir argumentuotai pagrįsti atskleidžiamas vertybes. Tačiau be turinio neatskleisime nei vertybių, nei konteksto.     Kaip diferencijuoti knygų atsiskaitymą įvairių gebėjimų mokiniams?         PASTEBĖJIMAI IR REKOMENDACIJOS: Leisti klausyti audioknygų. Prailginti skaitymo laiką. Individualiai atsiskaityti. Leisti rinktis lengvesnes bei įvairesnes knygas. Skaidyti knygą epizodais, mažinti apimtį. Suteikti galimybę vizualizuoti: kuri iliustracijas ir kt. Diferencijuoti ne skaitomų knygų skaičių, o knygos apimtį. Paruošti užduotis taip, kad mokiniai patys galėtų rinktis, kokį įvertinimą norėtų gauti.   IŠVADA. Mokytojai labai lanksčiai priskiria skaityti knygas ir vertina atliktas užduotis, jas diferencijuodami užduotis, orientuotas į specialių poreikių mokinių gebėjimus.    Pasidalinkite knygų atsiskaitymo vertinimo ir žodžiu, ir raštu patirtimi.          PASTEBĖJIMAI IR REKOMENDACIJOS: Už 2 perskaitytas knygas – vienas pažymys į dienyną. Už kiekvieną perskaitytą knygą – pažymys į dienyną. Jei perskaitė – jau 10 į dienyną. Kaupiamasis vertinimas (5 knygos – vienas pažymys į dienyną). Taškų kaupimas. Pateikti aiškūs vertinimo kriterijai. Vertinama kaupiamaisiais balais.   IŠVADA. Taikomos įvairios praktikos, tačiau vyrauja kaupiamasis vertinimas, ir išvedamas su skaitymu susijusių sukauptų pažymių (įvairūs skaičiai) vidurkis, kurio pažymys ir rašomas. Pasidalinta patirtimi, kad, jei rašomas pažymys už kiekvieną perskaitytą knygą, toks vertinimas kiek iškreipia trimestro / pusmečio pažymių vidurkį, kuris turėtų atliepti visų dalyko kompetencijų įvertį.     Pagal forumo darbo grupėse pastebėjimus parengė mokytoja Laura Rojutė-Maselskienė