Įtraukiojo ugdymo sėkmė gimsta komandoje
Lapkričio 20 d. Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Versmė“ vyko metodinė diena, subūrusi miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų logopedus ir specialiuosius pedagogus. Pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamo metodinio būrelio inicijuotas renginys „Komandinio darbo svarba įtraukties kontekste“ skatino specialistus stiprinti bendradarbiavimą ir dalytis įtraukiojo ugdymo patirtimis. Dalyvius šiltai pasveikino įstaigos direktorė Vida Martinkienė ir pavaduotoja ugdymui Brigita Balčiauskaitė. Pristatytame pranešime „Komandinio darbo galia įtraukiojo ugdymo sėkmei“ akcentuota, kad veiksmingas įtraukusis ugdymas grindžiamas atvira komunikacija, tarpusavio pasitikėjimu ir aiškiu atsakomybės pasidalijimu komandoje. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Dovilė Česonytė pranešime „Švietimo pagalbos specialistų bendrystės galia“ tęsė mintį apie darnų specialistų bendradarbiavimą, kuris padeda geriau atliepti vaikų emocinius bei ugdymosi poreikius. Lopšelio-darželio „Sakalėlis“ logopedės Leonora Kuzmauskienė ir Rasa Serapinienė kartu su judesio korekcijos specialiste Rita Aleksandravičiene stendiniuose pranešimuose „Aplinka, atliepianti vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius“ ir „Komandinio darbo svarba, teikiant pagalbą sutrikusios raidos vaikams“ taip pat pabrėžė aplinkos pritaikymo principus, specialistų komandinio darbo privalumus bei pateikė praktines rekomendacijas. Klaipėdos regos ugdymo centro logopedė-specialioji pedagogė Vaiva Butvidienė pranešime „Dirbti kūrybingai – logopedo ir specialiojo pedagogo darbo specifika“ pabrėžė kūrybiškumo svarbą kasdienėje veikloje, kviesdama į profesiją žvelgti kaip į nuolatinį kūrybos procesą. Didelio susidomėjimo sulaukė ir praktiniai susitikimai grupėse, kuriuose dalyviai, suskirstyti į keturias komandas, ne tik klausėsi pranešimų, bet ir išbandė metodines priemones bei susipažino su pedagogų kuriamomis ugdomosiomis erdvėmis. Logopedė Edita Urbonienė ir mokytoja Roma Daukintienė pristatė komandinio darbo modelį dirbant su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, o logopedė Lidija Maciulevičienė ir mokytoja Lina Pukinienė pasidalijo patirtimis apie komandą vaiko gerovei priešmokyklinėje grupėje. Sensorinio ugdymo galimybes pristatė logopedė Loreta Zakarienė, akcentuodama, kaip padėti vaikui „matyti, girdėti ir jausti“ pasaulį, o logopedė Virginija Česonienė ir mokytoja Irena Juknienė pademonstravo, kaip tikslingai pritaikytos edukacinės erdvės stiprina vaikų kalbinę raišką. Renginio pabaigoje metodinio būrelio pirmininkė Daiva Kondrotienė pristatė pranešimą „Komandinio darbo galia: nuo individualios atsakomybės iki bendros sėkmės“ ir pakvietė dalyvius refleksijai, kuri vyko jaukioje, arbatos ir kavos puodelių sukurtoje bendrystės atmosferoje. Metodinė diena tapo ryškiu profesinio augimo ir bendradarbiavimo pavyzdžiu, įkvepiančiu specialistus toliau stiprinti komandinio darbo kultūrą įtraukiojo ugdymo kontekste.
Projektas: „Land and Climate“
Žanras (monografija, knyga, renginio programa, lentelės, pamokų ciklas, tyrimas, testas, mokomosios užduotys ar kita įgyvendinta inovacija) Projektinė veikla / mokomosios užduotys. Darbo / priemonės pavadinimas Projektas: „Land and Climate“. TŪM projekto sritis: lyderystė, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM Kultūrinis ugdymas, STEAM Autorius / autorių grupė (Vardas Pavardė) Edita Gužauskienė Dalykas, kvalifikacinė kategorija Anglų k. mokytoja metodininkė Įstaiga Klaipėdos „Smeltės” progimnazija Amžiaus grupė / klasė 4 klasės, 10-11 m. Anotacija (iki 300 ženklų) 4 klasės mokiniai dalyvavo tris pamokas vykdomoje projektinėje veikloje „Land and Climate“, kurios tikslas – su(si)pažindinti su pasaulio šalių įvairove, skirtingais klimatų tipais ir ekosistemomis, ugdyti(s) gebėjimą ieškoti informacijos, dirbti grupėse ir taikyti įgytas žinias praktinėje veikloje. Įvadinėje pamokoje mokiniai susipažino su projekto tema: pasaulio šalių pavadinimais, jų geografinėmis ypatybėmis, klimatu ir gamtos ištekliais, gilindami anglų kalbos žodyną. Vykusiose diskusijose ir žodyno turtinimo veiklose, mokiniai lavino gebėjimą aiškiai perteikti informaciją ir suprasti esmines sąvokas. Antroje pamokoje susiskirstę į grupes ugdytiniai dirbo su planšetiniais kompiuteriais: ieškojo informacijos apie pasirinktas šalis. Jie tyrinėjo duomenis apie klimato zonas, vyraujančius orų reiškinius, gamtos išteklius, taip pat apie augaliją ir gyvūniją. Mokiniai analizavo, kuriose pasaulio vietose dažniausiai lyja, kur vyrauja sausros, kokie klimato pokyčiai būdingi jų tiriamoms šalims. Surinktą informaciją susistemino pildydami specialiai parengtas lenteles. Trečia pamoka buvo skirta gautos informacijos apibendrinimui ir kūrybinei raiškai. Mokiniai piešė pasirinktos šalies vėliavą, iliustravo žymias vietas, gamtos objektus, pristatė ekosistemų faktus. Grupių pristatymai skatino mokinius ne tik dalintis žiniomis, bet ir mokytis iš bendraamžių, įsitraukti į diskusijas, argumentuoti pastebėjimus. Projektas „Land and Climate“ padėjo mokiniams geriau suprasti pasaulio įvairovę, klimato kaitos poveikį ir gamtos saugojimo svarbą. Be to, veikla stiprino bendradarbiavimo, informacijos paieškos, kalbinius ir kūrybinius mokinių gebėjimus. Aprobuota / pristatyta (kada ir kur) Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos 2025-11-13 Metodinės tarybos protokolu Nr.7 Parsisiųsti: Projektas: „Land and Climate“