Spalvomis suskambęs Čiurlionis
Gruodžio mėnesį Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų neformaliojo švietimo (dailės) mokytojai tradiciškai surengė autorinių kūrybinių darbų parodą. Kasmet vis kitoms aktualioms temoms skiriama paroda jau tapo gražia tradicija, suburiančia pedagogus kūrybiškai bendrystei, saviraiškai ir profesiniam įkvėpimui skleistis. Šių metų paroda „M. K. Čiurlionio muzika paveiksluose“, eksponuojama Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre, atskleidžia savitą ir įvairialypį mokytojų žvilgsnį į Čiurlionio kūrybos pasaulį. Minėdami iškilaus lietuvių menininko, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, mokytojai interpretavo jo kūryboje atsispindinčius gamtos motyvus, muzikos ritmus, mistiką ir simboliką, nuotaikų kaitą bei jų dinamiką. Kiekvienas darbas – tai unikali interpretacija, perteikianti asmeninį santykį su Čiurlionio kūryba ir jos įtaiga. Paroda tapo kūrybine kelione per garsą, spalvą ir formą, kviečiančia žiūrovus įsiklausyti, įsijausti ir naujai atrasti genialaus menininko pasaulį.
Klaipėdos aštuntokai surengė debatus apie M. K. Čiurlionio meno aktualumą lietuvių kalba
Gruodžio 2 d. Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijoje netrūko šurmulio ir emocingų pasisakymų – čia vyko Klaipėdos miesto 8 klasių mokinių lietuvių kalbos debatų konkursas „Žaidžiame debatus“, skirtas paminėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Neeilinė diskusija subūrė miesto aštuntokus prasmingam debatų mūšiui. Konkursą organizavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinis būrelis. Iniciatyvos autorė – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laura Rojutė-Maselskienė. Renginio tema ir forma ypač aktualios šiandien, kai sparčiai plintantys anglicizmai vis dažniau keičia jaunuolių kasdienę kalbą, o gimtosios kalbos puoselėjimas tampa sąmoningu pasirinkimu. Susirinkusiuosius pasveikino progimnazijos direktorė Diana Čedavičienė, o šventinę nuotaiką kūrė Kryptingo meninio ugdymo (teatro) 3d klasės mokinių improvizacija „(Ne)pasaka apie karalius, karalienes, karalaites ir karaliukus“, sukurta pagal M. K. Čiurlionio paveikslą „Karalių pasaka“ (teatro mokytoja Renata Černiauskienė). Debatuose varžėsi keturios komandos iš Klaipėdos Simono Dacho, Sendvario, Martyno Mažvydo ir Liudviko Stulpino progimnazijų. Aštuntokai lietuvių kalba diskutavo apie M. K. Čiurlionio meno svarbą bei jo aktualumą šiuolaikiniam, technologijų pasaulyje augančiam paaugliui, ieškančiam savo tautinio identiteto. Debatus vertino mokytojos Justina Žukauskienė (Klaipėdos Vitės progimnazija), Eglė Kerul (VšĮ „Vaivorykštės tako“ gimnazija) ir Rima Zakarienė (Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazija). Nugalėtojais tapo Klaipėdos Sendvario progimnazijos komanda „Sendvariečių žodis“, parengta mokytojos Kristinos Šauklienės. Originalias dovanas dalyviams parengė technologijų mokytoja Jolanta kartu su 3b ir 4b klasių mokiniais. Konkursas praturtino mokinius naujomis patirtimis, sustiprino jų pasitikėjimą savimi, argumentavimo ir bendravimo įgūdžius, skatino drąsiau reikšti savo nuomonę bei atsakingiau vertinti gimtosios kalbos vartojimą, atiduodant pagarbą lietuvių kalbos skambesiui, išraiškai ir komunikacijos kultūrai.
ERASMUS+ ETIOT projekto partnerių susitikimas Ispanijoje
Gruodžio 1–2 d. Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras kartu su projekto partneriais iš Turkijos, Latvijos ir Lietuvos susitiko Colegio Séneca S.C.A. Kordoboje, Ispanijoje, dalyvauti mokymuose: „IKT integracija – praktiniai žingsniai ir tarptautinė patirtis sėkmei“, pagal „Erasmus+“ projektą „Mokytojų gebėjimų stiprinimas siekiant gerinti interaktyvų ir inovatyvų mokymą“. Dvi dienas dalyviai gilinosi į praktines IKT integracijos strategijas, dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose ir darbo grupėse. Taip pat analizavo inovatyvias pamokas, sukurtas 3-iosios projekto veiklos metu – „Metodologija ir praktiniai pavyzdžiai „Mokymosi internetu perspektyvos formavimas“”. PŠKC pristatė šios veiklos dalyvių grįžtamojo ryšio ataskaitą ir analizę, suteikusią vertingų įžvalgų tolesniam pamokų ir būsimų projekto rezultatų tobulinimui. Šie mokymai buvo paskutinis partnerių susitikimas prieš baigiamąją projekto dalį – sukurtų rezultatų sklaidą ir pristatymą mokytojams 2026 m. vasario mėnesį. Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras dėkoja visiems partneriams už produktyvius mokymus, o Ispanijos kolegoms – už profesionaliai suorganizuotą renginį ir svetingumą!
Mokinių matematiniai atradimai nuo fraktalų iki saulės elektrinių
Klaipėdoje susirinkę mokiniai dar kartą įrodė, kad matematika – tai ne tik skaičiai, bet ir kūrybos bei atradimų erdvė. Gruodžio 4 d. Klaipėdos Baltijos gimnazijoje vyko XI respublikinė 7–12 klasių moksleivių matematikos tiriamųjų darbų konferencija „Žinių ir idėjų tiltas: mokinių patirtys ir atradimai“. Renginį organizavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas matematikos mokytojų metodinis būrelis, bendradarbiaudamas su Klaipėdos Baltijos gimnazija. Ši konferencija virto savotiška idėjų laboratorija, kurioje mokinių tiriamieji, kūrybiniai ir praktiniai darbai organiškai susiliejo su matematikos, gamtos, socialinių mokslų, technologijų ir inžinerijos (STEAM) pasauliu. Mokinių pranešimuose greta kasdienybės matematikos, procentų taikymo realiose situacijose netikėtai atsivėrė ir sudėtingesnės teorinės erdvės – chaoso teorijos atspindžiai fraktaluose, teigiamo kampo krypties prasmė, ir net plokštumos dengimo mozaikomis paradoksai. Didelio susidomėjimo sulaukė darbai, kuriuose matematika buvo siejama su menu ir architektūra: mokiniai ieškojo funkcijų ir kartografavimo principų M. K. Čiurlionio paveiksle „Pilies pasaka“, analizavo aukso pjūvio panaudojimą architektūroje, nagrinėjo deimanto pjūvio matematiką pagal M. Tolkowskio modelį bei pristatė žiedo gamybos iš epoksidinės dervos procesą. Praktinį matematikos pritaikymą atskleidė ir statistiniai tyrimai, pavyzdžiui, bandyta atsakyti į klausimą, kas svarbiau – ūgis ar smūgio jėga, taip pat analizuota vėjo žvarbumo įtaka susirgimų skaičiui registruoti. Technologijų ir inžinerijos kryptį atspindėjo pranešimai apie robotų ir matematikos sąsajas, automatinius rašymo įrenginius, matematiką, kaip inžinerijos kalbą, bei saulės elektrinės įrengimo galimybes gimnazijoje. Kūrybiškumo taip pat nestigo pristatant matematinius žaidimus, leidžiančius mokytis per patirtį ir eksperimentavimą. Po pranešimų mokiniai drąsiai atsakinėjo į klausimus ir dalijosi tyrimų patirtimi. Savo rezultatus jie perteikė pasitelkdami įvairias vizualines priemones, kurios padėjo aiškiai atskleisti išvadas. Akivaizdu, kad mokiniai ne tik gilino žinias, bet ir mokėsi jas kūrybiškai taikyti, o svarbų vaidmenį šiame kelyje atliko mokytojai.