Vaikų fizinio ugdymo srityje vis dažniau keliamas klausimas, ką iš tiesų turėtų atspindėti vaikų vertinimas – rezultatą ar pažangą? Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamo ikimokyklinio ugdymo neformaliojo švietimo (fizinio ugdymo) mokytojų metodinio būrelio apskritojo stalo diskusijoje „Fizinio pajėgumo vertinimas ir duomenimis grįstas ugdymas: ugdytinių pažangos stebėsenos sistemos taikymas pasiekimų gerinimui“ kovo 24 d nagrinėta ši tema.
Metodinio būrelio nariai aptarė praktinius fizinio pajėgumo vertinimo aspektus ir suformulavo rekomendacijas 2026–2028 metams. Svarbu tai, kad į ugdymo programas nuosekliai integruojamos fizinio aktyvumo neformaliojo švietimo veiklos, kuriomis stengiamasi ne tik stiprinti vaikų sveikatą, bet ir atliepti jų saviraiškos poreikius. Vis svarbesnis tampa duomenimis grįstas ugdymas – pasiekimai ir pažanga vertinami pagal įstaigų vertinimo sistemas. Tad siūloma ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangą vertinti bendradarbiaujant su grupės mokytoju ir taikyti žingsnių sistemą, o fizinio ugdymo mokytojui papildomai fiksuoti išskirtinius pasiekimus, juos apibūdinant sportiniais terminais. Pastebėta, kad būtina įvairiose veiklose atžvelgti į judesio atlikimo kokybę ir taisyklingą techniką, kuri padeda išvengti traumų, formuoja teisingus judėjimo įgūdžius ir sudaro pagrindą tolimesniam fiziniam tobulėjimui, todėl svarbiausias yra ne rezultatas. Taip pat akcentuotas individualus požiūris į kiekvieną vaiką, vertinant jo galimybes, pastangas ir pažangą.
Fizinio ugdymo srityje vertinant vaikus rekomenduojama orientuotis į „Klaipėdos miesto 3–6 metų vaikų fizinio pajėgumo vertinimo lenteles“ bei remtis Z. Birontienės ir A. Budreikaitės (2014) parengta Ikimokyklinio amžiaus vaikų olimpinio ugdymo programa. Sutarta, kad kryptingas vertinimas tampa ne tik pažangos fiksavimu, bet ir svarbia ugdymo kokybės gerinimo prielaida.
