Ar mokinio pasyvumas visada reiškia nenorą mokytis? O gal pamokoje dar neatrastas tinkamas būdas įsitraukti? Ar užduoties supaprastinimo pakanka, kad mokinys patirtų sėkmę? Šie klausimai kviečia permąstyti įprastus mokymo būdus ir atidžiau pažvelgti į individualius mokinių poreikius.
Spalio 13 d. Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre miesto rusų (gimtosios) kalbos ir literatūros mokytojai dalyvavo praktikume „Neuropedagogikos taikymas pamokose skatinant aktyvesnį SUP mokinių įsitraukimą“. Praktikumą vedė dvi skirtingų sričių specialistės, sujungusios pedagogikos, psichologijos ir kūrybinių metodų patirtį. Jelena Feldman, rusų kalbos mokytoja metodininkė ir sertifikuota psichologė, supažindino dalyvius su neuropedagogikos principais, aptarė pažintinių procesų, emocijų ir motyvacijos sąsajas su mokymusi. Remdamasi pedagogine ir psichologine patirtimi, lektorė pristatė praktines įžvalgas, kaip organizuoti ugdymą atsižvelgiant į skirtingus mokinių gebėjimus ir individualius poreikius. Dėmesys skirtas mokinių dėmesio sutelkimui, aktyvaus dalyvavimo skatinimui ir palankios emocinės aplinkos kūrimui.
Ieškodami atsakymų į klausimus, kaip veikia mokinio dėmesys, atmintis ir emocijos, kokie metodai padeda suprasti ir įsiminti informaciją arba kaip sudominti mokinius, kuriems tradiciniai mokymo būdai ne visada veiksmingi, dalyviai aptarė pamokos struktūrą, užduočių diferencijavimą, vaizdinių priemonių ir kūrybinių veiklų pasirinkimą. Akcentuota, kad mokymosi sėkmei svarbūs ne tik metodai, bet ir emocinė savijauta, saugi aplinka bei galimybė patirti asmeninę pažangą. Viktorija Sedova-Pečenikina, neurografikos instruktorė, dailės mokytoja, estetinio ir holistinio koučingo specialistė, pakvietė pažvelgti į ugdymą per kūrybiškumo ir vizualinės raiškos prizmę. Dalyviai susipažino su neurografikos elementais, išbandė kūrybines veiklas ir aptarė, kaip piešimą bei vizualinę raišką pasitelkti mokinių saviraiškai, emocinei refleksijai ir įsitraukimui skatinti. Šiuolaikinėje mokykloje svarbu kurti aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi priimtas, suprastas ir motyvuotas mokytis.
Viena svarbiausių praktikumo verčių – galimybė teorines žinias iš karto pritaikyti praktiškai. Mokytojai atliko kūrybines užduotis, analizavo ugdymo situacijas ir diskutavo apie metodų taikymą rusų kalbos bei literatūros pamokose. Praktinės veiklos paskatino pažvelgti į įprastus mokymo būdus kitu kampu ir ieškoti alternatyvių sprendimų, padedančių mokiniams aktyviau dalyvauti. Akcentuota, kad ypač ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčius mokinius, būtina atsižvelgti į individualius gebėjimus, pažintinius, emocinius bei sensorinius ypatumus.
Renginį organizavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas užsienio kalbų (rusų, vokiečių, prancūzų ir kitų romanų kalbų) mokytojų metodinis būrelis.
