Mokinių kūryba rudens dirbtuvėse kartu su logopedais ir specialiaisiais pedagogais
Ruduo įkvepia kurti – jis primena, kad kūrybiškumas slypi gebėjime pamatyti kasdienius dalykus naujai. Šią mintį spalio 30 d. savo veikla įprasmino Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas bendrojo ugdymo mokyklų logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinis būrelis, organizavęs kūrybines dirbtuves „Kuriu paslaptį“. Jose dalyvavo mokiniai iš Klaipėdos ,,Gilijos“ pradinės mokyklos, Prano Mašioto, ,,Versmės“, Martyno Mažvydo ir Gedminų progimnazijų. Dirbtuvėse vaikai tyrinėjo gamtines medžiagas, kūrė kompozicijas ir atrado kūrybos džiaugsmą. Smėlis, samanos, lapai ir kitos gamtos dovanos virto mažomis paslaptingomis istorijomis rėmeliuose. Jaunieji kūrėjai tyrinėjo faktūras, spalvas ir formas, mokėsi derinti skirtingas medžiagas. Aktyviai kurdami, bendraudami ir kartu spręsdami iššūkius, dalyviai stiprino kūrybinį mąstymą ir socialinius įgūdžius. Renginio organizatoriai džiaugiasi mokinių fantazija ir jautrumu aplinkai, įsitikindami, kad kūryba slypi detalių grožyje, o kiekvienas vaikas savyje nešiojasi tikrą kūrėją.
Į pagalbą įstaigų vadovams – forumas „Pedagoginių darbuotojų profesinio augimo kelias: strategija, įkvėpimas, galimybės“
Spalio 30 d. Klaipėdos Pedagogų švietimo ir kultūros centre susitiko miesto švietimo lyderiai, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koordinatoriai bei centro metodininkų komanda, atsakinga už programų rengimą ir įgyvendinimą. Dalyviai gilinosi į mokytojų profesinio augimo strategijas, prasmingas partnerystes ir bendruomenės stiprinimą per kryptingą kvalifikacijos tobulinimą. PŠKC direktoriaus pavaduotoja Silvija Simpukienė akcentavo tvarios partnerystės svarbą ir centro vaidmenį, telkiant mokyklų ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų bendruomenes nuosekliam profesiniam augimui. Martyno Mažvydo progimnazijos direktorė Lina Stancelienė ir lopšelio-darželio „Giliukas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aida Gedrimienė pasidalijo ir pasidžiaugė patirtimi, kaip kuriamos ir įgyvendinamos ilgalaikės kvalifikacijos tobulinimo programos, bendradarbiaujant su PŠKC komanda. Metodininkės Sigita Muravjova, Jovita Norvilienė ir Violeta Lideikytė pristatė praktines įžvalgas apie dalykinio ugdymo stiprinimą įtraukties kontekste, edukacinių išvykų-seminarų bei konferencijų vertę, taip pat strateginius žingsnius, padedančius mokykloms sėkmingai planuoti ir įgyvendinti profesinio augimo tikslus. Akcentuota praktinė žinių įtvirtinimo bei refleksijos nauda. Taip pat pristatytos akredituotos 36 ilgalaikės (40 ir daugiau akademinių valandų) kvalifikacijos tobulinimo programos. Renginys sustiprino bendrystę ir dar kartą patvirtino – prasmingas mokytojų profesinis augimas yra nuoseklaus planavimo, įgalinančios lyderystės ir tvarios partnerystės rezultatas. Dėkojame dalyviams ir partneriams už aktyvų įsitraukimą. Kartu ir toliau kursime erdvę dialogui, įkvėpimui ir švietimo bendruomenės tobulėjimui.
Tradiciškai inovatyvūs: Klaipėdos muzikos mokyklų mokytojų metodinė diena
Spalio 30 d. Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla tapo kūrybinės minties ir profesinės bendrystės centru. Čia surengta Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamo muzikos mokyklų mokytojų metodinio būrelio metodinė diena „Šiuolaikinės ugdymo aplinkos iššūkiai ir galimybės: tradicinių ir inovatyvių metodų dermė siekiant mokinio motyvacijos ir kūrybiškumo“. Renginys subūrė Klaipėdos Juozo Karoso ir Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklų pedagogus dalytis patirtimi bei idėjomis, kurias diktuoja šiuolaikinis muzikinis ugdymas – reikalaujantis kūrybiškumo, lankstumo ir gebėjimo įsiklausyti į augančios kartos poreikius. Renginį pradėjo mokytoja Angelė Alšauskienė, pristatydama pranešimą apie kompozicinių technikų taikymą kanklių repertuare. Ji parodė, kaip tradicinis instrumentas gali tapti modernios kūrybos erdve, kai pedagogas drąsiai jungia klasikinį pagrindą su šiuolaikinėmis muzikinėmis praktikomis. Koncertmeisterė Narine Stepanyan kolegas pakvietė į įkvepiančią muzikinę kelionę, pristatydama Arno Babadžanyan kūrybą ir jos interpretavimo galimybes – primindama, kad muzika gimsta tarp tradicijų ir asmeninės emocijos. Renata Kleibienė tęsė temą, akcentuodama mokytojo ir mokinio partnerystės svarbą, pasitikėjimo ir motyvacijos pusiausvyrą bei aplinką, kurioje auga ne tik žinios, bet ir savivertė bei vidinė motyvacija. Antroje renginio dalyje Viktoras Timašiovas pasidalijo gitaros ansamblio metodiniais pastebėjimais, pabrėždamas ansamblio ugdomą klausą, bendrystę ir kūrybinę discipliną. Marijus Sūdžius analizavo individualaus mokymo pritaikymą šiuolaikinėje aplinkoje, akcentuodamas personalizuoto požiūrio svarbą skirtingų mokinių poreikiams. Tuo tarpu Deividas Kontrimas suteikė renginiui tarptautinį kontekstą, pristatydamas įtakingus britų gitaristus ir jų vaidmenį šiuolaikinio džiazo raidoje bei kūrybinės laisvės sampratoje. Metodinės dienos pabaigoje būrelio pirmininkas Robertas Užgalis kalbėjo apie pasitikėjimu, kūrybine laisve ir augimu grįstos atmosferos svarbą muzikos mokykloje. Jo mintys priminė, kad pedagogo vaidmuo šiandien neapsiriboja žinių perteikimu – jis yra erdvės kūrėjas, skatinantis mokinius rizikuoti, klysti, atrasti ir būti savimi muzikoje. Dalyviai aktyviai įsitraukė į refleksiją, dalijosi patirtimis ir akcentavo, kad renginys įkvėpė naujų idėjų, kaip darniai derinti tradicinius mokymo metodus su šiuolaikinėmis kūrybiškumo ir motyvacijos skatinimo strategijomis.