Mokinių gerumo banga pasiekė ligonines ir globos namus

Daugiau nei tūkstantis rankų darbo atvirukų šį pavasarį pasiekė ligoninėse ir globos namuose besigydančius bei gyvenančius žmones. Juose sugulė ne tik spalvos, piešiniai ar kruopščiai kurtos detalės, bet ir jautrūs mokinių parašyti palaikymo, vilties bei stiprybės žodžiai.
Psichologų metodinė diena miško apsuptyje

Skubėjimo, nuolatinės informacijos kaitos ir profesinės įtampos kontekste vis daugiau dėmesio skiriama praktikoms, padedančioms atkurti emocinę pusiausvyrą ir stiprinti psichologinį atsparumą. Viena jų – miško terapija, holistinė sveikatinimo praktika, paremta sąmoningu buvimu gamtoje ir moksliškai pagrįstu gamtos poveikiu žmogaus fizinei bei emocinei savijautai. Gegužės trečiadienio popietę Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamo psichologų metodinio būrelio nariai Kuršių nerijos regioniniame parke dalyvavo metodinėje išvykoje-praktikume, skirtame susipažinti su miško terapijos principais ir jų taikymo galimybėmis profesinėje bei asmeninėje kasdienybėje. Metodinės dienos metu dalyviai ne tik gilino teorines žinias, bet ir praktiškai išbandė sąmoningo buvimo gamtoje metodus: kvėpavimo, dėmesio sutelkimo, pojūčių aktyvinimo, atsipalaidavimo ir įsisąmoninimo praktikas. Veiklos buvo orientuotos į emocinės sveikatos stiprinimą, streso mažinimą, vidinės pusiausvyros atkūrimą bei profesinės gerovės palaikymą. Renginio metu Jovita Šimkūnaitė pristatė pranešimą „Atsipalaidavimo ir dėmesingo įsisąmoninimo technikos gamtoje“, kuriame aptarė sąmoningumo praktikų svarbą emocinei savijautai ir psichologiniam atsparumui stiprinti. Klaipėdos Baltijos gimnazijos psichologė Galina Antipova-Plotnikova vedė praktinį užsiėmimą „Miško terapijos metodų taikymas emocinei gerovei stiprinti“, kurio metu dalyviai išbandė įvairias sąmoningo buvimo gamtoje praktikas, paremtas kvėpavimo, pojūčių aktyvinimo ir dėmesio sutelkimo metodais. Taip pat Galina Antipova-Plotnikova pristatė pranešimą „Vidinės pusiausvyros atkūrimo metodai šiuolaikinio skubėjimo sąlygomis“, kuriame buvo analizuojamos praktinės emocinės gerovės stiprinimo galimybės bei metodų pritaikymas profesinėje aplinkoje. Metodinę dieną užbaigė refleksija „Emocinės sveikatos stiprinimo galimybės kasdienėje profesinėje veikloje“, kurios metu dalyviai aptarė patirtis, dalijosi įžvalgomis ir diskutavo apie praktinį metodų taikymą kasdienėje veikloje. Patyriminės veiklos gamtoje tapo galimybe sustoti, sąmoningiau pažvelgti į savo emocinę savijautą ir atrasti paprastus, tačiau veiksmingus būdus profesinei bei asmeninei gerovei stiprinti.
Klaipėdoje futbolo turnyras subūrė daugiau kaip 200 jaunųjų sportininkų.

Gegužės 14 d. Klaipėdos centriniame stadione virė 17 jaunuolių komandų aistros – Klaipėdos miesto ir apskrities gimnazijų jaunimo 7×7 futbolo turnyre iki paskutinio teisėjų švilpuko netilo emocijos, sportinė energija ir atkakli kova. Aikštėje netrūko komandinių sprendimų, gražių įvarčių, sportinio užsidegimo ir azarto, kuris lydėjo tiek daugiau kaip 200 jaunųjų futbolininkų, tiek žiūrovus tribūnose. Kiekvienos rungtynės pareikalavo ne tik fizinės ištvermės, bet ir susitelkimo, greitos reakcijos bei komandinio pasitikėjimo. Renginį organizavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro fizinio ugdymo mokytojų metodinis būrelis. Prie turnyro organizavimo aktyviai prisidėjo fizinio ugdymo mokytojai Jurgis Petrauskas ir Simonas Alsys. Turnyro atidarymo metu dalyvius sveikino Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos prezidentas Rimantas Žvingilas, Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė bei Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos direktorė Ramunė Urbienė. Sveikinimai pasiekė vaikinų grupėje čempionais tapusius Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos futbolininkus, o merginų grupėje pergalę iškovojo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos komanda. Tokie renginiai primena, kad sportas kuria bendrystę, ugdo charakterį, stiprina bendruomeniškumą ir įkvepia jaunimą aktyviai veikti kartu. Dėkojame visiems dalyviams, mokytojams, organizatoriams ir sirgaliams už futbolo šventę, sujungusią miesto ir apskrities mokyklų bendruomenes.
„Telšių vyskupijai 100 metų“. Pamokos prezentacija.
Žanras (monografija, knyga, programa, lentelės, pamokų ciklas, tyrimas, testas, mokomosios užduotys ar kita): Pamokos prezentacija. Darbo / priemonės pavadinimas: „Telšių vyskupijai 100 metų“ Autorius / autorių grupė (Vardas, Pavardė). Lina Budreckienė Dalykas, kvalifikacinė kategorija: Tikyba, mokytoja-metodininkė Įstaiga: Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija Amžiaus grupė / klasė: 9-12 (I–IV gimnazijos) kl. Anotacija (iki 300 ženklų): Ši prezentacija supažindina su Telšių vyskupijos šimtmečio istorija, reikšme ir svarbiausiais įvykiais. Mokiniai susipažins su vyskupijos įkūrimu, jos vaidmeniu Žemaitijos religiniame ir kultūriniame gyvenime, žymiomis asmenybėmis bei paveldu. Pamoka skatins domėtis Lietuvos istorija, kultūra ir dvasinėmis vertybėmis. Parsisiųsti: Pateiktis „Telšių vyskupijai 100 metų” Aprobuota / pristatyta (kada ir kur): Telšių vyskupijos katechetiniame centre 2026-02-10
Konkurse „Futurist 2026“ virė tikras programavimo mūšis

Kol dalis bendraamžių naršo socialiniuose tinkluose, kiti penktokai kuria ateitį: jau kuria algoritmus, testuoja skaitmeninius sprendimus ir programavimo kalbomis sprendžia sudėtingas logines užduotis. Būtent tokia atmosfera tvyrojo jaunųjų programuotojų konkurse „Futurist 2026“, į kurį susirinko 48 mokiniai iš 10 Lietuvos mokyklų. Jaunuosius technologijų kūrėjus konkursui rengė 13 mokytojų.
Skaitovų konkurse atgijo Kęstučio Kasparavičiaus pasaulis

Kartais pakanka kelių sakinių, kad atsivertų visas vaizduotės pasaulis. Gegužės 8 d. Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos erdvėse trumpų istorijų herojai atgijo vaikų balsuose – čia vyko Klaipėdos regiono 1–4 klasių mokinių skaitovų konkursas „Trumpų istorijų magija“, skirtas pažinti žymaus lietuvių vaikų rašytojo ir iliustruotojo Kęstučio Kasparavičiaus kūrybą.
Klaipėdos ugdymo įstaigose pražydo „Vilties medžiai“

Šį pavasarį Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų projekte „Vilties medis“ susipynė kūryba, bendrystė ir prasmingos vaikų iniciatyvos. Nuo 2026 m. kovo 16 d. iki gegužės 5 d. vykęs pirmasis projekto etapas pakvietė bendruomenes kūrybiškai įprasminti vilties simbolį įvairiose meninėse ir edukacinėse veiklose.
Logopedų ir specialiųjų pedagogų diskusijoje – kalbinių gebėjimų vertinimo praktikos

Kalbinių gebėjimų vertinimas įtraukiojo ugdymo kontekste tema, reikalaujanti ne tik profesinių žinių, bet ir nuolatinio specialistų dialogo bei praktinių patirčių analizės. Gegužės 8 d. Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“ į apskritojo stalo diskusiją „Kalbinių gebėjimų vertinimas įtraukiojo ugdymo kontekste“ susirinko Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamo ikimokyklinio ugdymo logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinio būrelio centrinio mikrorajono narės.
„Vilties vaikai“: prasminga diena vaikams, šeimoms ir bendruomenei

Bendrystė, tikėjimas, vaikų džiaugsmas ir nuoširdus buvimas kartu gegužės 9 d. suvienijo gausią Klaipėdos miesto bendruomenę IX-ojoje Klaipėdos miesto vaikų šventėje „Vilties vaikai“. Čia susitiko šeimos, pedagogai, savanoriai ir parapijų bendruomenės, kad kartu kurtų dieną, kupiną prasmingų patirčių, šilumos ir vilties.
Gražiausias mieste pavasario takas, sukurtas vaikų

Gegužės 6-osios rytą net 65 metrų ilgio pavasariškas piešinys sujungė kūrybinės akcijos „Gražiausias pavasario takas“ dalyvius į vieną bendrą akciją. Prie Klaipėdos miesto kultūros centro „Žvejų rūmai“ susirinkę ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus 185 vaikai, mokytojai, kiti bendruomenių nariai iš 13 miesto ugdymo įstaigų įsitraukė į Gatvės meno dienai skirtą akciją.