Linkime nuotaikingo šventinio laikotarpio!
✨🎄🎅
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo kryptys 2026-iesiems
2025 m. gruodžio 15 d. į Pedagogų švietimo ir kultūros centrą atvyko neformaliojo suaugusiųjų švietimo atstovai – žmonės, kuriems mokymasis visą gyvenimą yra kasdienė praktika. Šis susitikimas tapo atspirties tašku planuojant 2026 metų veiklas: derinamos idėjos, brėžiamos kryptys ir ieškoma sprendimų. Diskusijų centre – esminis klausimas, kaip šiandien mokosi suaugusieji ir ko iš tiesų reikia nuolat tobulėti siekiančiam žmogui. Dalyviai kalbėjo apie kintančius mokymosi poreikius, inovatyvių formų paieškas, kultūrinio ugdymo svarbą bei bendradarbiavimą, peržengiantį vienos srities ribas. Taip pat numatytos naujos partnerystės su kultūros, nevyriausybinėmis bei verslo organizacijomis, kurios atvertų dar platesnes mokymosi visą gyvenimą galimybes. Sutarta, kad veikiant kartu galima sukurti prieinamą, prasmingą ir įtraukiantį mokymąsi įvairaus amžiaus bendruomenėms. „Sutelkta partnerystė leidžia ne tik planuoti, bet ir kurti realų pokytį. 2026 metais stengsimės, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas būtų dar atviresnis, kokybiškesnis ir inovatyvesnis“, – tikėtina, kad tokios susitarimo įžvalgos taps pagrindu formuojant 2026 metų neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklos viziją Klaipėdos mieste.
Kultūrinės kompetencijos ugdymo modelio ambasadoriais nominuota 20 Klaipėdos mokytojų
Gruodžio 10 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje įvyko baigiamasis Klaipėdos kultūrinės kompetencijos ugdymo modelio kvalifikacijos tobulinimo programos baigiamasis renginys. Jis tapo simboliniu finalu beveik tris mėnesius trukusiai programai, skirtai stiprinti pradinių klasių mokytojų kultūrines bei profesines kompetencijas. Renginio metu dalyviai buvo pakviesti į meninę patirtį – pristatytas teatro „Lino lėlės“ spektaklis „Vilkas ir ožiukai“, kuris tapo kūrybiška įžanga refleksijoms apie kultūros ir ugdymo sąsajas. Vėliau vyko programos apžvalga, dalyvių patirčių refleksija bei pasiektų rezultatų aptarimas. Svarbu pastebėti, kad Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras bendradarbiaudamas su Klaipėdos valstybinės kolegijos akademinės bendruomenės mokslininkais-tyrėjais atliko pedagogų kultūrinės kompetencijos vertinimo srityje žvalgybinį tyrimą, kuris parodė, kad „tyrime dalyvavę pradinių klasių mokytojai pasižymi didele profesine branda (dauguma – ilgametę patirtį turintys, vyr. mokytojo ar metodininko kvalifikacijos pedagogai) ir vieningai pripažįsta kultūrinės kompetencijos svarbą profesinėje veikloje“. Taip pat patvirtino nuostatą, kad „kultūrinė kompetencija turi būti vertinama ne tik kaip individuali mokytojo kompetencija, bet ir kaip kontekstinė raiška, priklausanti nuo mokyklos resursų, bendruomenės palaikymo, strategijos ir profesinio tobulėjimo galimybių“ kuriant mokinio pažangą. Baigiamojo renginio metu kiekvienai programoje dalyvavusiai mokyklai įteikta Kultūrinės kompetencijos kokybės nominacija, o 20 ketvirtų klasių mokytojų – kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Programoje dalyvavo Klaipėdos „Gilijos“ pradinė mokykla, Martyno Mažvydo progimnazija, „Vyturio“ progimnazija, Litorinos mokykla ir Hermano Zudermano gimnazija. Programos metu, kuri prasidėjo rugsėjo 17 d., mokytojai aktyviai bendradarbiavo su klaipėdiečiams puikiai pažįstamų Klaipėdos miesto kultūros įstaigų (Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos, Prano Domšaičio galerijos, Laikrodžių muziejaus ir Mažosios Lietuvos muziejaus) edukatoriais. Šios partnerystės suteikė galimybę ugdymo procesą praturtinti kultūrinėmis patirtimis ir naujais metodais. Baigiamajame renginyje dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai iš Švietimo ir Kultūros skyrių bei kitų miesto kultūros įstaigų. Svečiai pabrėžė švietimo ir kultūros sektorių bendradarbiavimo svarbą kuriant šiuolaikišką patirtinį ugdymą.
Gražus raštas – pagarbos gimtajai kalbai išraiška
Tvarkingas ir estetiškas raštas – tai ne tik gebėjimas taisyklingai rašyti, bet ir pagarbos gimtajai kalbai išraiška. Būtent šią vertybę lapkričio 20 d. puoselėjo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas bendrojo ugdymo mokyklų logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinis būrelis, organizavęs respublikinį konkursą „Dailus raštas“. Organizatorės Aistė Lajauskienė ir Dovilė Beresnevičienė džiaugėsi jau šeštus metus rengiamu konkursu ir dalyvių gausa. Rašto darbai atkeliavo iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kelmės, Plungės, Kėdainių, Šilutės, Mažeikių, Marijampolės, Tauragės bei kitų miestų miestelių ir konkurse sudalyvavo 120 mokinių, kuriuos rengė net 100 pedagoginių darbuotojų. Vertinimo komisija, susidūrė su tikrai nelengva užduotimi: dėmesingai vertino ne tik rašto dailumą, bet ir bendrą tvarkingumą, raštingumą bei estetiką. Daugeliui mokinių tai buvo puiki proga ugdyti kantrybę ir dėmesingumą detalėms. Dalyviai, atlikdami užduotį, turėjo dailyraščiu perrašyti pateiktą tekstą, atsižvelgiant į rašto kultūros reikalavimus. Konkurso tikslas – ne tik ugdyti taisyklingo, aiškaus ir estetiško rašymo įgūdžius, bet ir skatinti pagarbą gimtajai lietuvių kalbai – buvo pasiektas. Konkursas dar kartą priminė, kokia svarbi yra rašytinė kalbos tradicija ir dailus, tvarkingas raštas. Iniciatyvos autoriai tikisi, kad ši graži iniciatyva bus tęsiama ir toliau, puoselėjant gimtosios kalbos rašto kultūrą.
Spalvomis suskambęs Čiurlionis
Gruodžio mėnesį Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų neformaliojo švietimo (dailės) mokytojai tradiciškai surengė autorinių kūrybinių darbų parodą. Kasmet vis kitoms aktualioms temoms skiriama paroda jau tapo gražia tradicija, suburiančia pedagogus kūrybiškai bendrystei, saviraiškai ir profesiniam įkvėpimui skleistis. Šių metų paroda „M. K. Čiurlionio muzika paveiksluose“, eksponuojama Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre, atskleidžia savitą ir įvairialypį mokytojų žvilgsnį į Čiurlionio kūrybos pasaulį. Minėdami iškilaus lietuvių menininko, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, mokytojai interpretavo jo kūryboje atsispindinčius gamtos motyvus, muzikos ritmus, mistiką ir simboliką, nuotaikų kaitą bei jų dinamiką. Kiekvienas darbas – tai unikali interpretacija, perteikianti asmeninį santykį su Čiurlionio kūryba ir jos įtaiga. Paroda tapo kūrybine kelione per garsą, spalvą ir formą, kviečiančia žiūrovus įsiklausyti, įsijausti ir naujai atrasti genialaus menininko pasaulį.
Klaipėdos aštuntokai surengė debatus apie M. K. Čiurlionio meno aktualumą lietuvių kalba
Gruodžio 2 d. Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijoje netrūko šurmulio ir emocingų pasisakymų – čia vyko Klaipėdos miesto 8 klasių mokinių lietuvių kalbos debatų konkursas „Žaidžiame debatus“, skirtas paminėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Neeilinė diskusija subūrė miesto aštuntokus prasmingam debatų mūšiui. Konkursą organizavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinis būrelis. Iniciatyvos autorė – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laura Rojutė-Maselskienė. Renginio tema ir forma ypač aktualios šiandien, kai sparčiai plintantys anglicizmai vis dažniau keičia jaunuolių kasdienę kalbą, o gimtosios kalbos puoselėjimas tampa sąmoningu pasirinkimu. Susirinkusiuosius pasveikino progimnazijos direktorė Diana Čedavičienė, o šventinę nuotaiką kūrė Kryptingo meninio ugdymo (teatro) 3d klasės mokinių improvizacija „(Ne)pasaka apie karalius, karalienes, karalaites ir karaliukus“, sukurta pagal M. K. Čiurlionio paveikslą „Karalių pasaka“ (teatro mokytoja Renata Černiauskienė). Debatuose varžėsi keturios komandos iš Klaipėdos Simono Dacho, Sendvario, Martyno Mažvydo ir Liudviko Stulpino progimnazijų. Aštuntokai lietuvių kalba diskutavo apie M. K. Čiurlionio meno svarbą bei jo aktualumą šiuolaikiniam, technologijų pasaulyje augančiam paaugliui, ieškančiam savo tautinio identiteto. Debatus vertino mokytojos Justina Žukauskienė (Klaipėdos Vitės progimnazija), Eglė Kerul (VšĮ „Vaivorykštės tako“ gimnazija) ir Rima Zakarienė (Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazija). Nugalėtojais tapo Klaipėdos Sendvario progimnazijos komanda „Sendvariečių žodis“, parengta mokytojos Kristinos Šauklienės. Originalias dovanas dalyviams parengė technologijų mokytoja Jolanta kartu su 3b ir 4b klasių mokiniais. Konkursas praturtino mokinius naujomis patirtimis, sustiprino jų pasitikėjimą savimi, argumentavimo ir bendravimo įgūdžius, skatino drąsiau reikšti savo nuomonę bei atsakingiau vertinti gimtosios kalbos vartojimą, atiduodant pagarbą lietuvių kalbos skambesiui, išraiškai ir komunikacijos kultūrai.
ERASMUS+ ETIOT projekto partnerių susitikimas Ispanijoje
Gruodžio 1–2 d. Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras kartu su projekto partneriais iš Turkijos, Latvijos ir Lietuvos susitiko Colegio Séneca S.C.A. Kordoboje, Ispanijoje, dalyvauti mokymuose: „IKT integracija – praktiniai žingsniai ir tarptautinė patirtis sėkmei“, pagal „Erasmus+“ projektą „Mokytojų gebėjimų stiprinimas siekiant gerinti interaktyvų ir inovatyvų mokymą“. Dvi dienas dalyviai gilinosi į praktines IKT integracijos strategijas, dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose ir darbo grupėse. Taip pat analizavo inovatyvias pamokas, sukurtas 3-iosios projekto veiklos metu – „Metodologija ir praktiniai pavyzdžiai „Mokymosi internetu perspektyvos formavimas“”. PŠKC pristatė šios veiklos dalyvių grįžtamojo ryšio ataskaitą ir analizę, suteikusią vertingų įžvalgų tolesniam pamokų ir būsimų projekto rezultatų tobulinimui. Šie mokymai buvo paskutinis partnerių susitikimas prieš baigiamąją projekto dalį – sukurtų rezultatų sklaidą ir pristatymą mokytojams 2026 m. vasario mėnesį. Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras dėkoja visiems partneriams už produktyvius mokymus, o Ispanijos kolegoms – už profesionaliai suorganizuotą renginį ir svetingumą!
Mokinių matematiniai atradimai nuo fraktalų iki saulės elektrinių
Klaipėdoje susirinkę mokiniai dar kartą įrodė, kad matematika – tai ne tik skaičiai, bet ir kūrybos bei atradimų erdvė. Gruodžio 4 d. Klaipėdos Baltijos gimnazijoje vyko XI respublikinė 7–12 klasių moksleivių matematikos tiriamųjų darbų konferencija „Žinių ir idėjų tiltas: mokinių patirtys ir atradimai“. Renginį organizavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas matematikos mokytojų metodinis būrelis, bendradarbiaudamas su Klaipėdos Baltijos gimnazija. Ši konferencija virto savotiška idėjų laboratorija, kurioje mokinių tiriamieji, kūrybiniai ir praktiniai darbai organiškai susiliejo su matematikos, gamtos, socialinių mokslų, technologijų ir inžinerijos (STEAM) pasauliu. Mokinių pranešimuose greta kasdienybės matematikos, procentų taikymo realiose situacijose netikėtai atsivėrė ir sudėtingesnės teorinės erdvės – chaoso teorijos atspindžiai fraktaluose, teigiamo kampo krypties prasmė, ir net plokštumos dengimo mozaikomis paradoksai. Didelio susidomėjimo sulaukė darbai, kuriuose matematika buvo siejama su menu ir architektūra: mokiniai ieškojo funkcijų ir kartografavimo principų M. K. Čiurlionio paveiksle „Pilies pasaka“, analizavo aukso pjūvio panaudojimą architektūroje, nagrinėjo deimanto pjūvio matematiką pagal M. Tolkowskio modelį bei pristatė žiedo gamybos iš epoksidinės dervos procesą. Praktinį matematikos pritaikymą atskleidė ir statistiniai tyrimai, pavyzdžiui, bandyta atsakyti į klausimą, kas svarbiau – ūgis ar smūgio jėga, taip pat analizuota vėjo žvarbumo įtaka susirgimų skaičiui registruoti. Technologijų ir inžinerijos kryptį atspindėjo pranešimai apie robotų ir matematikos sąsajas, automatinius rašymo įrenginius, matematiką, kaip inžinerijos kalbą, bei saulės elektrinės įrengimo galimybes gimnazijoje. Kūrybiškumo taip pat nestigo pristatant matematinius žaidimus, leidžiančius mokytis per patirtį ir eksperimentavimą. Po pranešimų mokiniai drąsiai atsakinėjo į klausimus ir dalijosi tyrimų patirtimi. Savo rezultatus jie perteikė pasitelkdami įvairias vizualines priemones, kurios padėjo aiškiai atskleisti išvadas. Akivaizdu, kad mokiniai ne tik gilino žinias, bet ir mokėsi jas kūrybiškai taikyti, o svarbų vaidmenį šiame kelyje atliko mokytojai.
„Draugas yra dovana, kurią pats sau įteiki“ (R. L. Stevensonas), arba kaip viena idėja sujungė miestus
Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas bendrojo ugdymo mokyklų logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinis būrelis lapkričio 28 d. organizavo respublikinį projektą „Draugas draugui“. Projekte dalyvavo įvairių Lietuvos miestų – Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Šilutės miesto ir rajono bei Akmenės rajono – mokyklų logopedai, specialieji pedagogai ir mokiniai, lankantys specialistų užsiėmimus. Įgyvendinant šią idėją siekta plėsti mokinių supratimą apie draugystės vertę ir prasmę, pagarbos bei empatijos svarbą kasdieniuose santykiuose. Taip pat buvo ugdoma atsakomybė už savo elgesį ir kuriama draugiška, saugi bei įtrauki bendruomenė, kurioje kiekvienas jaustųsi priimtas ir išgirstas. Projekto metu vaikai atliko draugų atsiųstas užduotis, dalijosi mintimis, kūrė darbelius, rašė linkėjimus. Šios veiklos skatino tarpusavio bendradarbiavimą, stiprino bendrystės jausmą ir teigiamas emocijas. Organizatoriai džiaugiasi sulaukę gausių atsiliepimų bei nuotraukų iš vykusių veiklų. Šiltas grįžtamasis ryšys leido įvertinti projekto naudą ir pasiektus rezultatus. Kiekvieno dalyvio įsitraukimas parodė, kad draugiškumas, bendradarbiavimas ir bendri tikslai stiprina ryšius tarp skirtingų ugdymo įstaigų. Projektas priminė, kad draugystė ir pagarba kuriamos kasdieniais veiksmais – nuoširdžiu žodžiu, bendru darbu, dėmesiu kitam. Tikimasi, kad ši graži iniciatyva taps tęstine.
Čiurlionis klaipėdiečių akimis: iškilaus menininko palikimo interpretacijos ugdymo procese
Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, lapkričio 28 d. Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Čiurlionis mūsų akimis“. Renginį organizavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas rusų (gimtosios) kalbos mokytojų metodinis būrelis, subūręs 25 miesto mokytojus aptarti įvairius Čiurlionio kūrybos aspektus ir jos taikymo ugdymo procese galimybes. Konferenciją atidarė mokinės Sofijos Zahoževskajos atlikta M. K. Čiurlionio „Preliudija“, o choreografijos mokytojos A. Paulauskienės vadovaujamos mokinės pristatė improvizaciją šio kūrinio tema. Renginio atmosferą papildė technologijų mokytojo A. Repino nutapytas Čiurlionio portretas bei meno mokytojos T. Uporovos kuruota mokinių darbų paroda. Pranešimų sesijoje pristatyti įvairūs Čiurlionio kūrybos interpretavimo ir mokinių įtraukimo būdai. Mokytoja T. Mikelevič apžvelgė mokinių požiūrį į kompozitoriaus ir dailininko kūrybą, o Klaipėdos licėjaus mokinės L. Ševčenko ir A. Pileckienė, padedamos mokytojos S. Rybakovos, pristatė apklausos rezultatus, atskleidusius, kad licėjaus mokiniai pakankamai gerai pažįsta Čiurlionio gyvenimą ir darbus. Mokytoja I. Gorbačiova (Uostamiesčio progimnazija) supažindino su projektu „Pasaulis kaip didžiulė M. K. Čiurlionio simfonija“ ir pateikė mokinių laiškų autoriui ištraukas. „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja I. Syrovatskaja aptarė poetinio teksto analizės metodus, padedančius mokiniams suvokti simbolizmo stilistiką ir Čiurlionio kūrybos reikšmę šioje kryptyje. Mokytoja L. Šustrova pristatė mokinių darbus, sukurtus sprendžiant respublikinės olimpiados užduotis apie Sidabrinį amžių. Tarptautinės mokyklos „Universa Via“ mokytoja M. Zakrasina pasidalijo tylos metodikos taikymo patirtimi analizuojant dailės kūrinius ir Čiurlionio paveikslus bei pateikė mokinių laiškų ištraukas. Mokytoja S. Rybakova (Klaipėdos licėjus) pristatė mokinių, tapusių Čiurlionio kūrybos konkursų laureatais, darbus, o Baltijos gimnazijos mokytoja ekspertė V. Garičkina apžvelgė respublikinio projekto „Paslaptingas M. K. Čiurlionio pasaulis“ rezultatus, tarp jų – kūrybinę „Pasakos“ interpretaciją, lydimą paveikslo „Viršūnė“. Konferenciją užbaigė lietuvių kalbos mokytojos D. Mačiulienės („Pajūrio“ progimnazija) pristatymas apie mokinių kūrybą, gimusią iš Čiurlionio muzikos ir tapybos įkvėpimo, bei pamokos-koncerto fragmentas. M. K. Čiurlionio kūryba – svarbus įkvėpimo šaltinis įvairių dalykų pamokose, o mokytojai aktyviai ieško būdų, kaip kūrėjo idėjas paversti gyvu ir mokiniams aktualiu mokymosi turiniu.