Festivalis „Aš ne vienas pasaulyje“ – dešimtoji kūrybos ir bendrystės šventė Klaipėdoje
Klaipėdos jaunųjų teatralų bendruomenė ir vėl subūrė kūrėjus, kuriems teatras – ne tik scena, bet ir erdvė pažinti save bei kitus. Prasminga tradicija tapęs festivalis „Aš ne vienas pasaulyje“ šiemet sušvito ypatingai – miesto teatru besidomintį jaunimą jis pakvietė į kūrybinį dialogą ir bendrystę jau dešimtąjį kartą. Klaipėdos miesto teatro būrelių kūrybinis meninis projektas-festivalis vyko spalio 31 dieną Klaipėdos Vydūno gimnazijoje. Renginys prasidėjo Vydūno gimnazijos 12 klasės mokinių menine kompozicija, kurioje skambėjo įkvepiančios menininko M. K. Čiurlionio mintys. Kaip ir kasmet, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamo teatro mokytojų metodinio būrelio surengtas festivalis skatino jaunimą kurti saugioje aplinkoje, dalintis idėjomis, palaikyti vieniems kitus, vertinti kūrybą ir drąsiai kalbėti apie svarbias socialines temas. Scenoje šiemet pasirodė Klaipėdos Vydūno gimnazijos 9 ir 11 teatro klasės, Karalienės Luizės jaunimo centro teatro studija „Svajonė“, vaidybos studija „Trepsė“, „Ąžuolyno“ gimnazijos teatro kolektyvas ir Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos teatro kolektyvas „7T“. Kiekvienas jų pristatė trumpą – apie 5 minučių – etiudinį pasirodymą aktualia socialine tema. Taip pat mišrios grupės atliko improvizacines užduotis, skatinusias greitą reakciją, kūrybiškumą ir komandai būdingą teatrinę drąsą. Dalyviai džiaugėsi galimybe susitikti, kurti ir improvizuoti drauge, tobulinti scenos kalbą, aktorinius gebėjimus ir teatro kalba išreikšti jiems svarbius socialinius klausimus, atskleisti empatiją, jautrumą ir bendrystę. Festivalio pasirodymus vertino žiuri komisija: dr. J. Grigaitienė, A. Mozeris, I. Aleksienė, L. Stankevičienė, E. Kupčiūnas ir R. Kriščiūnaitė-Andriulionienė. Kiekvienas kolektyvas buvo nominuotas ir apdovanotas Pedagogų švietimo ir kultūros centro įsteigtais diplomais, dalyviai vaišinti sausainiais, o iš kiekvienos grupės išrinkta ryškiausia scenos žvaigždė – ypatingai scenoje sužibėjęs jaunas aktorius. Šiemet kūrybą vertino ir mokinių ekspertų komisija, išrinkusi savo favoritus. Festivalio iniciatorės K. Remeikienė ir L. Galkauskienė džiaugėsi, kad „Aš ne vienas pasaulyje“ ir šiemet įrodė, jog teatras – galinga priemonė augti, pažinti, dalintis ir kurti prasmingą dialogą su pasauliu. Jubiliejinis renginys paliko daugybę įspūdžių ir suteikė įkvėpimo – kokias temas ir emocijas scenoje atversime kitąmet?
Socialinis, emocinis ir kritinis mąstymas etikos pamokose: šiandienos patirtys klasėje
Kaip ugdyti mokinių empatiją, kritinį mąstymą ir gebėjimą priimti atsakingus sprendimus sparčiai kintančiame pasaulyje? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Klaipėdos etikos ir filosofijos mokytojai, spalio 29 d. susirinkę į metodinę dieną „Mokinių socialinis ir emocinis ugdymas panaudojant kūrybinius metodus“. Metodinė diena apėmė ne vieną sritį. Mokytojams buvo labai svarbu pasidalinti ugdymo procesų planavimo ir organizavimo procesais. Tačiau jie neapsiribojo vien tik savo parengtų teminių planų pristatymu, o gyvai demonstravo kūrybinių metodų taikymą pamokose ir dalijosi realiomis patirtimis: konkrečios veiklų idėjos, praktiniai pavyzdžiai ir prasmingos įžvalgos, atspindinčios kasdienio mokymo iššūkius ir atradimus, kvietė ir vėl aptarti socialinių tinklų įtaką jauniems žmonėms, nuolat susiduriantiems su informacijos pertekliumi ir greitai besikeičiančia aplinka. Daug dėmesio skirta mokinių santykiui su skaitmenine erdve ir virtualiomis patirtimis aptarti. Aktuali tema buvo atskleista per Daivos Leskauskienės pamokų ciklą „Virtuali bendruomenė. Kaip nepasiklysti skaitmeniniame pasaulyje?“ bei Elonos Krištanavičienės pristatytos integruotos pamokos „Virtualumas ir aš“ sprendimus. Pedagogės pabrėžė būtinybę padėti mokiniams atpažinti rizikas, ugdyti skaitmeninį sąmoningumą ir mokytis kurti saugius ryšius internete. Pritarta minčiai, kad empatija, sąmoningas problemų sprendimas ir atsakingas veikimas — tai kompetencijos, kurios vis labiau lemia sėkmę ateities pasaulyje, tad šiuo metu itin svarbu ugdyti gebėjimą kurti tvirtus, pagarba ir supratimu grįstus santykius. Į mokinių emocinę brandą ir savęs pažinimą gilinosi Indrė Kovalskė, pristačiusi „Savęs pažinimo pamokų ciklą. Jausmų valdymo menas“. Jos pasidalinti metodai padeda mokiniams suprasti emocijas, jas įvardyti ir taikyti sveikas išraiškos formas. Mokytoja Lina Paulauskienė pristatė, kaip ugdymo aplinka gali tapti emocinio raštingumo šaltiniu, akcentuodama kūrybinių metodų taikymo galimybes etikos pamokose. Šis susitikimas parodė, kokią vertę kuria mokytojų bendrystė, laisvai sklandančios idėjos ir drąsa ieškoti kūrybiškų sprendimų. Tokioje aplinkoje gimsta prasmingi būdai kalbėtis su jaunais žmonėmis, padėti jiems geriau suprasti save ir pasaulį bei mokytis mąstyti savarankiškai. Renginį inicijavo ir koordinavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro etikos ir filosofijos mokytojų metodinis būrelis.
Profesinio pažinimo patirtys Plungėje: kelionė ten, kur idėjos virsta galimybėmis
Spalio 29-osios rytą išvykome ten, kur gimsta ateities sprendimai ir tvirtos partnerystės. Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas karjeros specialistų metodinis būrelis subūrė specialistus iš Klaipėdos miesto ir rajono, Plungės, Šilutės rajono bei Neringos metodinei dienai „Partnerystės dėl ateities: mokinių veiklinimas ir verslo patirtys“. Tikslas aiškus – jungti švietimo ir verslo pasaulius, kad mokinių profesinis augimas būtų ne tik teorija, bet ir patirtis, prasidedanti čia ir dabar. Pirmoji vizito stotelė – LHM įmonių grupė. Čia teoriją pakeitė realūs projektai: nuo modernių nekilnojamojo turto sprendimų Norvegijoje iki prabangių kalnų namų ir aukštos kokybės medinių laiptų bei dizaino baldų, keliaujančių į Skandinaviją, Jungtinę Karalystę ir Lietuvos rinką. Dalyviai turėjo galimybę ne tik išgirsti, bet ir pamatyti, kaip idėjos virsta produktu. Antroji dienos dalis persikėlė į Plungės viešąją biblioteką. Gyva diskusija apie tai, kaip verslas ir mokyklos kuria bendrą ateitį, prie apskritojo stalo „susodino“ Plungės rajono savivaldybės merą Audrių Klišonį, vicemerą Žydrūną Purauskį ir Plungės pramonininkų sąjungos prezidentą Justiną Šimkų. Aktualijos apie jaunimo galimybes, verslo vaidmenį ir realius pavyzdžius, kaip bendradarbiavimas gali keisti karjeros ugdymo kultūrą, prakalbino ne vieną. Patirtimi dalijosi Plungės karjeros specialistų lyderė Daiva Gramalienė. Jos pranešimas „Karjeros ugdymas Plungės rajone: sėkmės ir iššūkiai“ atskleidė, kaip bendruomenė kuria pokytį, o didžiulį susidomėjimą sukėlė iniciatyva „Naktis savivaldybėje“ – originalus ir įtraukus profesinio pažinimo formatas, sužavėjęs ir atvykusius kolegas iš Klaipėdos. Motyvacijos užtaiso suteikė ir Kristina Gelumbickienė, Plungės pramonininkų sąjungos koordinatorė, pristatydama, kaip verslo bendruomenė prisideda prie mokinių karjeros kelio formavimo. Dieną užbaigė apsilankymas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, kur dalyviai iš arti stebėjo gamybos procesus, aptarė darbo rinkos tendencijas ir būsimų profesijų poreikį. Aišku viena – ateitis priklauso tiems, kurie ne tik mokosi, bet ir veikia. Atvirumas, bendradarbiavimas ir drąsa kurti – tai vertybės, kuriomis remiasi šios partnerystės. Karjeros specialistų metodinio būrelio pirmininkė Rasa Mantrimienė nuoširdžiai dėkoja Plungės karjeros specialistų komandai ir vadovei Daivai Gramalienei už šiltą priėmimą, įkvepiančias veiklas ir žinių kupiną dieną, kuri sustiprino tiltus tarp mokyklų ir verslo. Karjeros specialistų metodinio būrelio pirmininkė Rasa Mantrimienė
Mokinių kūryba rudens dirbtuvėse kartu su logopedais ir specialiaisiais pedagogais
Ruduo įkvepia kurti – jis primena, kad kūrybiškumas slypi gebėjime pamatyti kasdienius dalykus naujai. Šią mintį spalio 30 d. savo veikla įprasmino Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamas bendrojo ugdymo mokyklų logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinis būrelis, organizavęs kūrybines dirbtuves „Kuriu paslaptį“. Jose dalyvavo mokiniai iš Klaipėdos ,,Gilijos“ pradinės mokyklos, Prano Mašioto, ,,Versmės“, Martyno Mažvydo ir Gedminų progimnazijų. Dirbtuvėse vaikai tyrinėjo gamtines medžiagas, kūrė kompozicijas ir atrado kūrybos džiaugsmą. Smėlis, samanos, lapai ir kitos gamtos dovanos virto mažomis paslaptingomis istorijomis rėmeliuose. Jaunieji kūrėjai tyrinėjo faktūras, spalvas ir formas, mokėsi derinti skirtingas medžiagas. Aktyviai kurdami, bendraudami ir kartu spręsdami iššūkius, dalyviai stiprino kūrybinį mąstymą ir socialinius įgūdžius. Renginio organizatoriai džiaugiasi mokinių fantazija ir jautrumu aplinkai, įsitikindami, kad kūryba slypi detalių grožyje, o kiekvienas vaikas savyje nešiojasi tikrą kūrėją.
Į pagalbą įstaigų vadovams – forumas „Pedagoginių darbuotojų profesinio augimo kelias: strategija, įkvėpimas, galimybės“
Spalio 30 d. Klaipėdos Pedagogų švietimo ir kultūros centre susitiko miesto švietimo lyderiai, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koordinatoriai bei centro metodininkų komanda, atsakinga už programų rengimą ir įgyvendinimą. Dalyviai gilinosi į mokytojų profesinio augimo strategijas, prasmingas partnerystes ir bendruomenės stiprinimą per kryptingą kvalifikacijos tobulinimą. PŠKC direktoriaus pavaduotoja Silvija Simpukienė akcentavo tvarios partnerystės svarbą ir centro vaidmenį, telkiant mokyklų ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų bendruomenes nuosekliam profesiniam augimui. Martyno Mažvydo progimnazijos direktorė Lina Stancelienė ir lopšelio-darželio „Giliukas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aida Gedrimienė pasidalijo ir pasidžiaugė patirtimi, kaip kuriamos ir įgyvendinamos ilgalaikės kvalifikacijos tobulinimo programos, bendradarbiaujant su PŠKC komanda. Metodininkės Sigita Muravjova, Jovita Norvilienė ir Violeta Lideikytė pristatė praktines įžvalgas apie dalykinio ugdymo stiprinimą įtraukties kontekste, edukacinių išvykų-seminarų bei konferencijų vertę, taip pat strateginius žingsnius, padedančius mokykloms sėkmingai planuoti ir įgyvendinti profesinio augimo tikslus. Akcentuota praktinė žinių įtvirtinimo bei refleksijos nauda. Taip pat pristatytos akredituotos 36 ilgalaikės (40 ir daugiau akademinių valandų) kvalifikacijos tobulinimo programos. Renginys sustiprino bendrystę ir dar kartą patvirtino – prasmingas mokytojų profesinis augimas yra nuoseklaus planavimo, įgalinančios lyderystės ir tvarios partnerystės rezultatas. Dėkojame dalyviams ir partneriams už aktyvų įsitraukimą. Kartu ir toliau kursime erdvę dialogui, įkvėpimui ir švietimo bendruomenės tobulėjimui.
Tradiciškai inovatyvūs: Klaipėdos muzikos mokyklų mokytojų metodinė diena
Spalio 30 d. Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla tapo kūrybinės minties ir profesinės bendrystės centru. Čia surengta Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centro koordinuojamo muzikos mokyklų mokytojų metodinio būrelio metodinė diena „Šiuolaikinės ugdymo aplinkos iššūkiai ir galimybės: tradicinių ir inovatyvių metodų dermė siekiant mokinio motyvacijos ir kūrybiškumo“. Renginys subūrė Klaipėdos Juozo Karoso ir Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklų pedagogus dalytis patirtimi bei idėjomis, kurias diktuoja šiuolaikinis muzikinis ugdymas – reikalaujantis kūrybiškumo, lankstumo ir gebėjimo įsiklausyti į augančios kartos poreikius. Renginį pradėjo mokytoja Angelė Alšauskienė, pristatydama pranešimą apie kompozicinių technikų taikymą kanklių repertuare. Ji parodė, kaip tradicinis instrumentas gali tapti modernios kūrybos erdve, kai pedagogas drąsiai jungia klasikinį pagrindą su šiuolaikinėmis muzikinėmis praktikomis. Koncertmeisterė Narine Stepanyan kolegas pakvietė į įkvepiančią muzikinę kelionę, pristatydama Arno Babadžanyan kūrybą ir jos interpretavimo galimybes – primindama, kad muzika gimsta tarp tradicijų ir asmeninės emocijos. Renata Kleibienė tęsė temą, akcentuodama mokytojo ir mokinio partnerystės svarbą, pasitikėjimo ir motyvacijos pusiausvyrą bei aplinką, kurioje auga ne tik žinios, bet ir savivertė bei vidinė motyvacija. Antroje renginio dalyje Viktoras Timašiovas pasidalijo gitaros ansamblio metodiniais pastebėjimais, pabrėždamas ansamblio ugdomą klausą, bendrystę ir kūrybinę discipliną. Marijus Sūdžius analizavo individualaus mokymo pritaikymą šiuolaikinėje aplinkoje, akcentuodamas personalizuoto požiūrio svarbą skirtingų mokinių poreikiams. Tuo tarpu Deividas Kontrimas suteikė renginiui tarptautinį kontekstą, pristatydamas įtakingus britų gitaristus ir jų vaidmenį šiuolaikinio džiazo raidoje bei kūrybinės laisvės sampratoje. Metodinės dienos pabaigoje būrelio pirmininkas Robertas Užgalis kalbėjo apie pasitikėjimu, kūrybine laisve ir augimu grįstos atmosferos svarbą muzikos mokykloje. Jo mintys priminė, kad pedagogo vaidmuo šiandien neapsiriboja žinių perteikimu – jis yra erdvės kūrėjas, skatinantis mokinius rizikuoti, klysti, atrasti ir būti savimi muzikoje. Dalyviai aktyviai įsitraukė į refleksiją, dalijosi patirtimis ir akcentavo, kad renginys įkvėpė naujų idėjų, kaip darniai derinti tradicinius mokymo metodus su šiuolaikinėmis kūrybiškumo ir motyvacijos skatinimo strategijomis.
Mokomoji vaizdo pamoka „Modern Jazz: šokio technikos pradmenys“
Žanras (monografija, knyga, renginio programa, lentelės, pamokų ciklas, tyrimas, testas, mokomosios užduotys ar kita įgyvendinta inovacija) Mokomoji vaizdo pamoka Darbo / priemonės pavadinimas Mokomoji vaizdo pamoka „Modern Jazz: šokio technikos pradmenys“ TŪM projekto sritis: lyderystė, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM Kultūrinis ugdymas Autorius / autorių grupė (Vardas Pavardė) Milda Ruginytė-Šimkuvienė, Lina Farhat Dalykas, kvalifikacinė kategorija Modernus džiazo šokis Įstaiga Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centras, Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla Amžiaus grupė / klasė Video medžiaga skirta 7–11 metų vaikams ir vyresniems pradedantiesiems, tačiau pedagogas gali koreguoti judesių sudėtingumą pagal mokinių gebėjimus. Anotacija (iki 300 ženklų) Metodinė video medžiaga „Modern jazz: šokio technikos pradmenys“ skirta šokio pedagogams ir pradedantiesiems šokėjams. Joje pristatomi modern jazz šokio pagrindai, lavinami kūno lankstumas, raumenų stiprumas, koordinacija, taisyklinga laikysena ir ritmo pojūtis. Medžiaga gali būti naudojama tiek pamokose, tiek savarankiškai, padedant nuosekliai ugdyti techniką, kūrybiškumą ir muzikalumą. Ši priemonė prisideda prie modern jazz šokio populiarinimo ir įgūdžių ugdymo pradedantiesiems. Aprobuota / pristatyta (kada ir kur) Pvz.: patvirtinta Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras, šokio mokytojų M,etodinio būrelio susisirinkimo protokolu (2025 m. spalio 10 d. , Nr. M. 21-2) Parsisiųsti: Modern Jazz: šokio technikos pradmenys (Vaizdo medžiaga)
Lietuvių kalbos pamoka ,,Gramatikos karalienė“
Žanras (monografija, knyga, renginio programa, lentelės, pamokų ciklas, tyrimas, testas, mokomosios užduotys ar kita įgyvendinta inovacija) Mokomosios užduotys Darbo / priemonės pavadinimas Lietuvių kalbos pamoka ,,Gramatikos karalienė“. TŪM projekto sritis: lyderystė, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM STEAM Autorius / autorių grupė (Vardas Pavardė) Rima Žilienė Dalykas, kvalifikacinė kategorija Pradinio ugdymo vyr. mokytoja Įstaiga Klaipėdos Vitės progimnazija Amžiaus grupė / klasė 3 – 4 klasė Anotacija (iki 300 ženklų) Dviejų pamokų ciklas „Gramatikos karalienė“ – tai interaktyvi veikla, skirta kalbos dalių kartojimui ir įtvirtinimui. Pamokos pradžioje mokiniai prisimena kalbos dalių taisykles, susipažįsta su vertinimo kriterijais ir užduoties tikslu – išlaisvinti įkalintą Gramatikos karalienę. Vėliau jie individualiai atlieka 6 interaktyvias užduotis, kurias tikrinasi interaktyvioje lentoje ir skaičiuoja savo surinktus taškus. Tik teisingai atlikdami užduotis mokiniai surenka rakto kodo skaičius, pereina į vis naujus paslaptingus kambarius ir galiausiai atrakina duris, už kurių slepiasi Gramatikos karalienė. Pamokos kupinos žaidybinimo, savarankiško mokymosi ir atradimo džiaugsmo. Aprobuota / pristatyta (kada ir kur) Patvirtinta Klaipėdos „Vitės“ progimnazijos Metodinės tarybos 2025-10-28 d. protokolu Nr. 2. Parsisiųsti: Gramatikos karalienė. Kalbos dalys. Užduotys.pdf Gramatikos karalienė. Kalbos dalys. 3-4 klasė (nuoroda į https://view.genially.com) Atsakomybės išlyga:Pateiktos nuorodos gali laikui bėgant tapti neaktyvios arba nebegalimos pasiekti. Už medžiagą, pasiekiamą per išorines platformas ar nuorodas, visą atsakomybę prisiima asmuo, pateikęs šią medžiagą.
Integruota matematikos – anglų kalbos pamoka ,,Under the sea“
Žanras (monografija, knyga, renginio programa, lentelės, pamokų ciklas, tyrimas, testas, mokomosios užduotys ar kita įgyvendinta inovacija) Mokomosios užduotys Darbo / priemonės pavadinimas Integruota matematikos – anglų kalbos pamoka ,,Under the sea“. TŪM projekto sritis: lyderystė, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM STEAM Autorius / autorių grupė (Vardas Pavardė) Rima Žilienė Dalykas, kvalifikacinė kategorija Pradinio ugdymo vyr. mokytoja Įstaiga Klaipėdos Vitės progimnazija Amžiaus grupė / klasė 2 – 3 klasė Anotacija (iki 300 ženklų) Integruota matematikos ir anglų kalbos pamoka sukurta pagal metinį STEAM projektą. Mokiniai kartoja jūros gyventojų pavadinimus anglų kalba ir įtvirtina juos spręsdami skaičiavimo bei loginio mąstymo užduotis. Atliekant sudėties, atimties, daugybos ir dalybos veiksmus, mokiniai keliauja labirinto keliu, sprendžia galvosūkius ir tekstinius uždavinius. Žaidybinės užduotys įtraukia visus – nuo gabių iki sunkiau besimokančių mokinių – skatindamos bendradarbiavimą, kūrybiškumą ir mokymosi motyvaciją. Aprobuota / pristatyta (kada ir kur) Patvirtinta Klaipėdos „Vitės“ progimnazijos Metodinės tarybos 2025-10-28 d. protokolu Nr. 2. Parsisiųsti: Integruota matematikos – anglų kalbos pamoka UNDER THE SEA (nuoroda į https://view.genially.com/) Atsakomybės išlyga:Pateiktos nuorodos gali laikui bėgant tapti neaktyvios arba nebegalimos pasiekti. Už medžiagą, pasiekiamą per išorines platformas ar nuorodas, visą atsakomybę prisiima asmuo, pateikęs šią medžiagą.
Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centras telkia metodinių būrelių pirmininkus naujiems planams ir iniciatyvoms
Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centras tęsia tradiciją burti miesto švietimo bendruomenę dalintis patirtimi ir aptarti aktualius klausimus. Spalio 28 d. centro komanda pakvietė miesto metodinių būrelių pirmininkus į susitikimą, kurio metu aptarti būrelių veiklos planavimo, kvalifikacijos tobulinimo bei naujų iniciatyvų įgyvendinimo klausimai. Susitikimą pradėjusi PŠKC metodininkė Toma Balsytė pristatė atnaujintą metodinių būrelių ilgalaikio kvalifikacijos tobulinimo veiklos plano formą. Šis dokumentas padės aiškiau struktūruoti ir planuoti būrelių veiklas, numatyti tikslus bei siekiamus rezultatus. Ji taip pat supažindino dalyvius su edukacinių, kultūrinių ir kitų renginių organizavimo atmintine, kurioje pateikiamos praktinės rekomendacijos, padėsiančios sklandžiau organizuoti renginius ir užtikrinti jų kokybę. Centro direktorė Raimonda Stirbienė pristatė mokytojų, dirbančių su gabiaisiais mokiniais, paskatų sistemos projektą. Ši iniciatyva siekia įvertinti ir motyvuoti pedagogus, aktyviai prisidedančius prie gabiųjų mokinių ugdymo ir jų pasiekimų plėtojimo. Direktorė pabrėžė, kad gabiųjų mokinių ugdymas išlieka viena svarbiausių švietimo sričių, todėl siekiama stiprinti mokytojų įsitraukimą ir skatinti gerosios patirties sklaidą. Pavaduotoja Silvija Simpukienė pakvietė metodinių būrelių pirmininkus dirbti grupėse, diskutuojant dėl būrelių pavadinimų atnaujinimo. Siekiama, kad jie geriau atspindėtų šiuolaikinius ugdymo prioritetus, inovatyvius mokymo metodus ir dabartinius švietimo sistemos pokyčius. Susitikimas dar kartą priminė, kad stipriausia jėga švietime – bendras darbas, bendruomeniškumas ir noras mokytis vieniems iš kitų. Susitikime dalyvavusi ir Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Sipavičienė pasidžiaugė aktyvia metodinių būrelių veikla bei pabrėžė jų svarbą stiprinant miesto pedagogų bendruomenės bendradarbiavimą. Ji skatino tęsti prasmingas iniciatyvas ir akcentavo, kad Švietimo skyriaus komanda visada pasirengusi bendradarbiauti bei palaikyti mokytojų profesinį augimą.